Pasak ministrės, tai rodo įvairūs vietoje atlikti tyrimai.

„Iš gautų tyrimų matome, kad teritorija neišplito į kitas savivaldybes. Tyrimai buvo atlikti ir Prienų, ir Marijampolės apylinkėse“, – žurnalistams po Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžio sakė R. Tamašunienė.

Alytaus mieste ir rajone dėl spalį vykusio gaisro iki šiol paskelbtos ekstremalios situacijos savivaldybių lygiu.

Tai reiškia, kad ekstremalią situaciją kontroliuoja pačios savivaldybės, tačiau turi galimybę kreiptis į Valstybės rezervą dėl kompensacijų ar kitų reikalingų priemonių situacijai likviduoti.

Gaisras Alytaus Pramonės rajone įsikūrusioje įmonėje „Ekologistika“ kilo spalio 16 dieną, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Darius Remeika pranešė, kad atlikus tyrimus 12-ai Alytaus rajono kaimų panaikinti apribojimai pieno tiekimui į rinką. Tokie apribojimai toliau taikomi 17-ai kaimų.

Pasak D. Remeikos, atlikus žolės ir želmenų tyrimus paaiškėjo, kad juose nuodingų dioksinų yra tiek netoli gaisravietės, tiek toliau nuo gaisro židinio esančiose vietose.

Iš gautų tyrimų matome, kad teritorija neišplito į kitas savivaldybes.

Aplinkos ministerija pranešė, kad dirvožemyje Alytaus apylinkėse cheminių medžiagų koncentracija neviršijo normų.

„Gauti šių tyrimų rezultatai rodo, kad viršijimų, susijusių su dioksinais ir furanais, nenustatyta, o atskirų dioksinų kiekiai yra net žemiau aptikimo laboratoriniu metodu ribos“, – teigiama pranešime.

Anot jo, normų neviršijo ir sunkieji metalai bei policikliniai aromatiniai angliavandeniliai. Nedidelis šių medžiagų padidėjimas užfiksuotas keliose Alytaus vietose ir Alytaus rajono Miklusėnų gyvenvietėje.

Anot Vidaus reikalų ministerijos, per komisijos posėdį pirmadienį toliau nuspręsta neskelbti ekstremalios situacijos valstybės mastu. Pasak ministrės, to neprašė nė vienas komisijos narys.

Galvos skausmas dėl vandens

Politikai ir specialistai taip pat svarsto, kaip išvalyti po gaisro likusį užterštą vandenį.

Daugiausia jo yra įmonės „Dzūkijos vandenys“ nuotekų valykloje – apie 30 tūkst. kubinių metrų.

Dar apie 10 tūkst. kubinių metrų susikaupė buvusiame lietaus rezervuare po gaisraviete ir apie 1 tūkst. kubinių metrų susikaupė gamyklos rūsiuose.

Pasak Aplinkos ministerijos atstovo Raimundo Sakalausko, tvarkymo procesą stabdo tai, kad būtina dar kartą atlikti tyrimus dėl vandenyje susikaupusių teršalų.

„Kol nesutariame, kas ten yra, priimti galutinius sprendimus dėl tvarkymo yra neteisinga“, – sakė Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovas Raimondas Sakalauskas.

Pasak jo, vandens sutvarkymo darbai gali trukti nuo kelių savaičių iki pusmečio ar netgi daugiau.

„Optimistiniu variantu, jeigu tyrimai neparodys kažko kito, tai turėtų būti keletos savaičių, mėnesio klausimas“, – tvirtino tarnautojas.

„Pesimistiniu variantu yra įvairios versijos, nuo cheminio valymo, naudoti įvairius sorbentus, tai jau tam tikri gaunasi ir paslaugų pirkimai ir netgi statybiniai darbai. (...) Tai gali užtrukti keletą mėnesių, galbūt iki pusmečio“, – kalbėjo jis.

Valstybės valdoma įmonė „Toksika“ iš gaisravietės jau išvežė apie pusę sudegusių padangų, tačiau dabar darbai sulėtės, nes reikės atskirti padangų liekanas nuo pastato griuvėsių ar panašių medžiagų, laikomų nepavojingomis atliekomis. Jos bus paliktos įmonėje.

„Nesigaus krauti ir vežti“, – sakė R. Sakalauskas.

„Milijoninės sumos“

Vidaus reikalų ministrė sakė, kad gaisro padaliniams likviduoti reikės „milijoninių sumų“.

Dalį pinigų bus siekiama atgauti iš „Ekologistikos“ savininko, kita dalis institucijoms bus kompensuota iš valstybės rezervo.

Pasak R. Tamašunienės, per pirmadienio posėdį institucijų atstovai pateikė savo patirtas išlaidas ir nustatytą žalą.

Didžiausią sumą – 5,5 mln. eurų – įvardijo Aplinkos ministerija kaip gaisro metu padarytą žalą aplinkai.

250 tūkst. eurų tyrimams jau panaudojo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, 100 tūkst. eurų žalą pateikė Alytaus miesto savivaldybė. Rajono savivaldybė ekstremalių situacijų komisijai nurodė apie 40 tūkst. eurų, tačiau ši suma turėtų augti, nes į ją kreipėsi tik 18 iš maždaug šimto nukentėjusių ūkininkų.

Dar maždaug 400 tūkst. eurų kainuos Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuojamas gyventojų sveikatos tyrimas, vadinamas biomonitoringu.

Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Linos Jaruševičienės, planuojama tirti grupę žmonių gaisro pažeistoje vietovėje ir jų tyrimų rezultatus lyginti su kita kontroline grupe, sudaryta iš žmonių, gyvenančių visoje Lietuvoje.

Ji teigė, kad biomonitoringą tikimasi pradėti sausį, bus imamas tiriamųjų kraujas.

„Pagal turimus duomenis, poveikis (žmonių sveikatai) galėtų būti daugiau dėl dūmų“, – sakė viceministrė.

Pasak jos, tiriamas grupes sudarys apie šimtas žmonių.