– Popiežius Pranciškus ragino prisiminti savo šaknis ir semtis stiprybės iš praeities. Skatino prisiminti, už kokias vertybes lietuviai kovojo, kuo tikėjo. Ar nestinga dabar tokio tikėjimo?

– Deja, labai dažnai tokio tikėjimo trūksta. Šiandien į Sibirą niekas nesiunčia, bet galima bijoti kritikos, galima pataikauti lyderiams, galima siekti konjunktūrinės naudos ir nepaisyti religinių bei tautinių vertybių. Politikai gali būti gundomi sėdėti kaip pelė po šluota arba net remti žmones, nesilaikančius krikščioniškųjų vertybių. Politikų atsakomybė yra labai didelė, ypač tų, kurie deklaruoja atstovaujantys krikščioniškosioms vertybėms. Kaip reikėtų pasielgti sunkių apsisprendimų atveju, galima pasimokyti iš Tomo Moro pavyzdžio – jis nesuabejojo ir pasitiko mirtį, bet įsitikinimų neišdavė.

– Artėja rinkimai, deklaruojamos labai skirtingos pažiūros, net krikščioniškąsias vertybes puoselėjančių konservatorių kandidatų požiūris į šeimą skiriasi. Realybėje matome, kad net pačioje Europoje kai kurie politikai pamiršta krikščioniškųjų vertybių svarbą. Politikai dažnai apie tai kalba, bet jų priimami sprendimai neretai prieštarauja kalboms. Ką apie tai manote?

Atsargiai reikia žiūrėti į tuos, kurie dedasi esą krikščionys, bet nepaiso šeimos ir gyvybės klausimų.

– Bėdos visuomet prasideda tada, kai darbai skiriasi nuo kalbų. ES kūrėsi ir stiprėjo ant krikščioniškųjų vertybių pamato, todėl ilgą laiką nebuvo demografinių problemų ir mažėjo socialinė atskirtis. Liberalizmas smarkiai suskaidė visuomenę ir jos pagrindinę ašį, kurią sudaro šeima – bendruomenė – valstybė, ir iš karto kilo daug problemų. Artėja rinkimai, ir sąmoningi katalikai negali abejingai laukti, kas bus išrinktas į labai atsakingas pareigas. Nieko nereikia smerkti, bet vertinti visus kandidatus reikia labai principingai. Ypač atsargiai reikia žiūrėti į tuos, kurie dedasi esą krikščionys, bet nepaiso šeimos ir gyvybės klausimų, tarsi jie būtų bereikšmiai.

– Kalbame apie demografinę krizę, girdime daug visokių siūlymų, kaip ją įveikti. Deja, nelabai sekasi. Kodėl? Gal trūksta nuoseklumo?

– Greičiau yra ne demografinė krizė, bet katastrofa, sukelta nuoseklaus šeimos ardymo. Skubiai nesustabdžius šio proceso, padėtis tik blogės. Be labai aiškių moralinių vertybių, be aiškaus matymo ir įvertinimo, kas vyksta Lietuvoje ir už jos ribų, bus pavojus pasiklysti tarp detalių. Pastatyti namui reikia ne tik pinigų, bet ir architekto, kuris žinotų, ką nori pastatyti. Šia prasme politikas privalo būti labai geras architektas.

– Mūsų laukia daug rinkimų. Kaip neapsirikti ir išsirinkti tokius politikus, kurie efektyviai galėtų spręsti Lietuvai gyvybiškai svarbius klausimus?

– Sėkmingas valdymas visuomet reikalauja gyvenimiškos patirties ir noro gyventi dėl kitų. Anksčiau žmonės principingiau žiūrėjo, ar politikas savo aplinkoje rodė gerą pavyzdį, kaip reikėtų gyventi, ir tik tada jam būdavo patikima valdyti ir mokyti kitus. Todėl rinkimuose dalyvaujantys tikintieji žmonės visų pirma turėtų žiūrėti, ar renkamas politikas anksčiau laikėsi krikščioniškųjų vertybių, o tik po to klausytis, ką jis žada daryti dabar. Taip pat vertinga susiorientuoti, ar renkamas į atsakingas pareigas asmuo labiau klausys sąžinės balso, ar dairysis, kaip dėl savo elgesio bus vertinamas Briuselyje. Išbandymas valdžia yra gana sunkus, ir tik labai nuosekliai krikščioniškųjų vertybių besilaikantys asmenys sugeba išlaikyti valdžios turėjimo egzaminą.