„Naktiniams taikikliams ne!“, „Naktiniai taikikliai medžioklėje = brakonieriavimas“, „Kada baigsis melas, kad tai dėl kiaulių maro?“, „Gana nesąmonių“, „Žvėrys ne treniruotėms“, – su tokiais ir panašiais plakatais rankose Daukanto aikštėje susirinkusi grupelė žmonių protestavo prieš naktinių taikiklių įteisinimą medžioklėje.

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė demonstracijos metu Eltai sakė, kad prezidentas yra paskutinė viltis užtikrinti, kad naktinių taikiklių naudojimas medžioklėje nebūtų įteisintas.

„Prezidentas liko vienintelis, kuris gali sugrąžinti gamtos mylėtojams Kalėdas, kurias Seimo grinčai pavogė, įteisindami šį perteklinį įrankį. Jis į mišką gali atnešti ne ramybę, o daug brakonieriavimo atvejų“, – teigė I. Budraitė.

„Esame labai nusivylę tuo, kad galimai ginklų pardavėjų ir nesąžiningų medžiotojų lobistams neskaidriais teisėkūros metodais pavyko prastumti šią pataisą. Prašome prezidento atsižvelgti ne į siaurų verslo grupių, o visos visuomenės viešąjį interesą ir vetuoti šias pataisas“, – pridūrė ji.

Prezidentas liko vienintelis, kuris gali sugrąžinti gamtos mylėtojams Kalėdas, kurias Seimo grinčai pavogė, įteisindami šį perteklinį įrankį.

Demonstracijos organizatoriai akcentavo, kad leidimas naktinio matymo taikiklius naudoti medžioklėje sudaro prielaidas brakonieriavimui.

„Aplinkos ministerijos vertinimu, nėra praktinių galimybių kontroliuoti, kad naktiniai taikikliai būtų naudojami medžiojant tik tuos gyvūnus, kuriuos nurodo šis įstatymo projektas, – šernus, lapes, mangutus ir kitus invazinius gyvūnus. Be to valstybinė aplinkos apsaugos sistema ir taip stokoja finansinių bei žmogiškųjų resursų, todėl įteisinus naktinio matymo taikiklius daugeliu atvejų vargu, ar būtų įmanoma nustatyti, ar šie prietaisai buvo naudojami pagal deklaruojamą paskirtį“, – sakė jie.

I. Budraitė taip pat atkreipė dėmesį, kad dažnas įstatymo pataisų teikėjų argumentas, jog naktinio matymo taikikliai medžioklėje reikalingi siekiant kovoti su Lietuvoje itin paplitusiu afrikiniu kiaulių maru, neturi pagrindo.

„Remiantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, prieš kone dešimtmetį šernų buvo sumedžiojama 32–42 tūkstančiai, pernai metais – tik apie 22 tūkstančiai, nors jų populiacija ženkliai augo. Kaip teigia VMVT, medžiotojai patys prisideda prie problemos, vengdami medžioti pateles prieš joms susilaukiant jauniklių ir augindami šių gyvūnų populiaciją šerdami juos baltymingu pašaru. Remiantis šiais duomenimis, akivaizdu, kad medžiotojai jau ir dabar turi pakankamai būdų mažinti šernų populiaciją, bet to specialiai nedaro“, – sako viena iš demonstracijos organizatorių.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę parlamentas nusprendė, kad nuo kitų metų gegužės medžiotojai galės naudoti naktinio matymo taikiklius.

Prieštaringų vertinimų sulaukusio įstatymo iniciatoriai pasiūlė įteisinti naktinio matymo prietaisus medžioklėje, tačiau raginio aiškiai reglamentuoti ir riboti jų naudojimą. Projekte numatyta, kad naudoti naktinius taikiklius būtų galima medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras.

Taip pat numatyta papildyti draudžiamų medžioklėje naudoti įrankių bei priemonių sąrašą lankais bei kitais templiniais ginklais ir kovinių bei agresyvių veislių šunimis.

Į prezidentą su prašymu vetuoti šį Seimo sprendimą jau kreipėsi 36 parlamentarų grupė. Taip pat dėl veto į šalies vadovą kreipėsi ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime narys Linas Jonauskas.

Antradienį šalies vadovas pareiškė, jog nuomonę dėl šio įstatymo jau yra susidaręs, o sprendimą dėl vetavimo ketina paskelbti dar šią savaitę.