Visos šalys reguliuoja užsienio vežėjų darbą savo rinkose. Tam naudojami arba dvišaliai leidimai arba Europos transporto ministrų konferencijos (ETMK) susitarimu veikiantys dokumentai.

Pirmuoju atveju šalys sutaria dėl pervežimų kiekio tarp jų, o antruoju – viena šalis gauna teisę vežti krovinį iš trečiosios šalies į šalį, kuri išdavė leidimą.

Antrojo tipo leidimai yra labai svarbūs šalims, kurios negeneruoja didžiulių importo ir eksporto srautų, o orientuojasi į pervežimus. Kaip pavyzdį galima pateikti Lenkiją, Baltarusiją, Latviją, Estiją, Ukrainą ir žinoma Lietuvą. Tokie leidimai yra šių šalių galimybė dirbti kitose rinkose ir, ne paslaptis, gabenti krovinius dažniausiai į Rusiją. Tuo metu Rusija nėra ypatingai suinteresuota tokiais leidimais, kuriuos gauna minėtos šalys.

Ko nori rusai?

Šie leidimai išduodami vieneriems metams ir yra daugkartiniai. Dėl jų kiekio pastoviai yra deramasi. Pagal idėja leidimų kiekis išduodamas vienai valstybei turėtų atitikti jų pervežimų intensyvumą. Rusai teigia, kad jiems turėtų būti skirta 1000 leidimų, nors šiuo metu jų gauna tik apie 300.

Negana to, jie nori riboti vieno ETMK leidimo naudojimą. Pagal rusų pasiūlymą jį būtų galima naudoti 12 kartų. Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius šiuos du pasiūlymus išskiria kaip didžiausią grėsmę ir Lietuvos vežėjams ir visai ETMK sistemai: „Rusai kaip visada elgiasi labai egoistiškai ir žiūri tik savo interesų. Ši sistema yra solidari ir efektyvi. Ji skatina ekologišką transportą, inovacijas ir efektyvumą. Jos keisti nėra prasmės. Neadekvačiai didesnė kvota Rusijai ir ribojimas iki 12 važiavimų per metus su vienu ETMK leidimu yra nelogiškas. Mūsų tai netenkina. Vilkikai su šaldytuvinėmis puspriekabės per mėnesį nuvažiuoja po 4 – 5 kartus į Rusiją. Tad trys mėnesiai ir leidimą reiks išmesti. Sistema netenka prasmės tokiu atveju.“

Al. Kondrusevičius teigia, kad tokiais pasiūlymais nesusižavėjo ir kitos šalys aktyviai vykdančios pervežimus į Rusiją. „Šalys suinteresuotos šios sistemos egzistavimu. Šiuo metu Rusija bando įvairiais būdais išnaudoti šią sistemą savo naudai kitų šalių sąskaita. Jų pasiūlymai nepriimtini ne tik mums bet ir daugumai kitų valstybių. Buvo pasitarimai su ministerija dėl Lietuvos pozicijos. Savo pozicijas derinam su kitomis valstybėmis: Lenkija, Latvija, Estija, Ukraina. Tie pasiūlymai nėra priimtini. Lenkai netgi pareiškė, kad išstos iš ETMK sistemos jei ji bus pakeista.“

„Linavos“ prezidentas taip pat akcentavo, kad ir Lietuvai, jei tie pakeitimai bus priimti tokie, kokių reikalauja Rusija, teks gerokai pasukti galvą dėl pervežimų ateities: „Lietuva irgi turės galvoti ir priimti tam tikrus sprendimus. Tos sąlygos, pasikartosiu, bet nenaudingos kitoms valstybėms apart Rusijos. Jei išstotume iš ETMK tuomet reikėtų naudoti kitų leidimų sistemą. Tai būtų didelis smūgis Lietuvos vežėjams ir galimybei dirbti trečių šalių rinkose. Tačiau Rusijos pasiūlymai ir sutikimas su jais yra dar didesnė grėsmė.“

Kodėl rusų netenkina esama padėtis?

Paskutiniaisiais Europos sąjungos plėtros etapais prie bendrijos prisijungusios valstybės įgavo nemažą pranašumą gabenant krovinius. Jos įsikūrusios tarp rytų ir vakarų, krovinių srautai iš esmės nelabai pasikeitė, įstojus joms į ES, naujos valstybės įgavo šios bendrijos teikiamus pranašumus, kurių anksčiau neturėjo. Jų darbo jėga pigesnė, tad automatiškai galima pasiūlyti žemesnes kainas už senbuvius. Galų gale ir patys vakariečiai nelabai linkę leistis į tolimas keliones į Rusiją. Jiems paranku, kad Baltijos šalys, Lenkai, Rumunai ar kitų naujų ES šalių atstovai gabena iš jų krovinius į Rusiją. Atsinaujinę parkus šių šalių vežėjai užėmė didžiulę pervežimų rinkos dalį.

Akivaizdu, kad eksportuotojų (Vokietija, Didžioji Britanija, Beneliuksas, Italija, Prancūzija), importuotojų (Rusija) ir tranzitinių šalių bei vežėjų (Baltijos šalys, Lenkija ir kt.) interesai ir supratimas liečiantis ETMK sistemą yra skirtingas.

Pirmoji grupė labiau remiasi ekologijos idėjomis ir nori švaraus ir saugaus transporto, bei aukštos kokybės paslaugų. Rusija proteguoja savo vežėjus ir nori atsiriekti vis didesnę dalį Europos – Rusijos pervežimų rinkos bei tikisi, kad ateityje sugebės patys atsivežti visus jiems reikiamus krovinius. Tranzitinės šalys linkusios, kad situacija iš esmės nesikeistų ir laukia tolimesnės pervežimų rinkos liberalizacijos, o ne papildomų apribojimų ir vienos ar kitos šalies protegavimo.