Kasmet Lietuvos keliuose žūsta apie 1200 gyvūnų. Tai tik oficiali statistika, tačiau manoma, kad šį skaičių būtų galima dauginti iš 3, kadangi ne visi vairuotojai linkę pranešti apie tokią nelaimę. Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės skaičiuoja, kad kasmet tenka išmokėti šimtus tūkstančių litų, o sudėjus didžiąsias bendroves, ši suma nesunkiai perkopia milijono litų ribą.
Gamtosaugininkai teigia, kad statistika, kai keliuose partrenkiami gyvūnai, iš dalies atspindi gyvūnų „gerovę“ – brakonieriai, pabūgę didelių baudų, vis rečiau kėsinasi į gyvūnus. Todėl laukinių žvėrių daugėja, tačiau tokios tendencijos pastebimos didžiojoje dalyje Europos.

Nors Lietuvoje dabar kasdien lyja, o netrukus pradės ir snigti, tačiau laukiniai gyvūnai vairuotojams yra ne mažesnis iššūkis, nei sudėtingos oro sąlygos.

Į pabaigą einant rizikingiausiam periodui - gyvūnų migracijos mėnesiams nuo rugpjūčio iki metų pabaigos, portalas domėjosi, kokią žalą patiria vairuotojai, kokias vidutiniškai išmokas sumoka draudimo bendrovės ir kaip galima apsisaugoti nuo tokių pavojų.

Pastaraisiais metais sužeista daugiausia žmonių

„Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis teigė, kad pasakyti, kiek realiai tokių susidūrimų su gyvūnais įvyksta kasmet – sunku, kadangi vairuotojai ne visada kreipiasi į policijos pareigūnus, norėdami pranešti apie eismo įvykį, ar į draudimo bendroves. Vien pernai bendrovė užfiksavo 1000 tokių nelaimių. Kitaip tariant, maždaug po 3 susidūrimus kasdien.

„PZU Lietuva“ Masinių žalų skyriaus vadovas Gediminas Urbonavičius pridūrė manantis, kad realus tokių avarijų skaičius mūsų keliuose kasmet, yra 2 kartus didesnis nei skelbiama oficialioje statistikoje. Vėlgi, dėl žmonių nenoro ar nesupratimo pranešti apie eismo įvykį.

„ERGO Insurance“ šiemet užfiksavo 256 tokius įvykius, kai gyvūnai apgadino automobilį.

Remiantis Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenimis galima daryti prielaidą, kad situacija per pastaruosius 3 metus nepasikeitė:

2011 metais užregistruoti 1196 susidūrimai su gyvūnais. Žuvo 1 žmogus, 10 sužeista.

2012 metais užregistruoti 1311 susidūrimai su gyvūnais, iš jų, 14 eismo įvykių, kuriuose buvo sužeisti 22 žmonės.

Šiemet jau fiksuoti 1260 susidūrimai su gyvūnais, iš jų, 16 eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, 1 žuvo, 20 sužeista.

Skaudžiausi mėnesiai

Žvelgiant į statistiką, pastebimos tendencijos, kad daugiausia nelaimių įvyksta gegužės-birželio mėnesiais ir nuo rugpjūčio iki metų pabaigos. Kiekvieną iš šių mėnesių, nutrenktų gyvūnų skaičius keliuose perkopia 100.

A. Juodeikis teigė, kad „įprastai aktyvesnis sezonas pastebimas gegužės-birželio mėnesiais ir rudenį. Rudenį susidūrimų su gyvūnais rizika ypač išauga, nes žvėrys migruoja sau įprastais takais, kerta magistrales, kelius. Automobilio šviesos apakina gyvūnus ir verčia juos elgtis visiškai neprognozuojamai.“

G. Urbonavičiaus teigimu, jų įmonė galėtų išskirti du etapus – vasaris-kovas ir rugsėjis-lapkritis. Panašūs rodikliai atsispindi ir „ERGO Insurance“ statistikoje.

Vairavimo stažas nuo nelaimės neapsaugo

Kalbama, kad gyvūnai nesirenka vairuotojo amžiaus ir stažo, tačiau vis dar pasigirsta kalbų, kad tokias avarijas dažniau patiria jaunesni, kitaip sakant, „žali vairuotojai“.

Tačiau tokius mitus sugriauna draudimo bendrovės, teigdamos, kad nelaimė gali aplankyti tiek jauną vairuotoją, tiek turintį ilgametę patirtį.

„Gyvūnas gali iššokti į kelią labai netikėtai, taip dažniausiai ir įvyksta, dauguma tokių įvykių vyksta tamsiu paros metu, todėl pastebėti miško pakraštyje stovinčio ir per kelią besiruošiančio bėgti gyvūno beveik neįmanoma. Patekti į tokią situaciją gali kiekvienas vairuotojas ir kokios bus pasekmės tikrai priklauso nuo konkrečios situacijos, ne tik nuo vairuotojo. Didelių skirtumų pagal šį parametrą vertinant avarijas susidūrus su gyvūnais, neišskiriame“, – konstatavo A. Juodeikis.

G. Urbonavičius pridūrė, kad jauni vairuotojai iš esmės yra rizikingesnė eismo dalyvių grupė, ir tai nepriklauso nuo aplinkybių – jie tiesiog turi mažai vairavimo patirties ir kiekviena staigi ar netikėta situacija jiems yra pavojinga.

Dažniausiai susidūrimus patiria „Volkswagen“ ir „BMW“

Kai kalbame apie kelių eismo taisyklių pažeidimus, vairavimo kultūrą, kartais galima sudėlioti būdingiausių automobilių markių savininkus, kurie linkę prasižengti. Žinoma, tai priklauso nuo individo, o ne nuo automobilio, tačiau tam tikrų tendencijų galima rasti. O kaip yra dėl automobilių, kurie susidūria su gyvūnais, ar yra „nesėkmingų“ markių, kurios šioje statistikoje išlieka lyderėmis? Pasirodo, kad yra.

Remiantis „ERGO Insurance“ duomenimis, šiais metais daugiausiai eismo įvykių, kai susidurta su gyvūnais, patyrė „Volkswagen“ markės automobiliai – 37 įvykiai. Antrasis – „BMW“ markės automobiliai – 29 įvykiai. Į šį trejetuką papuola ir „Audi“ – 25 įvykiai.

G. Urbonavičius patikino, kad konkrečių automobilių markių „išskirti negalima, tačiau vilkikams išvengti tokių susidūrimų sunkiau – jų stabdymo kelias ilgesnis, sunkiau atlikti staigius manevrus. Yra ir kita medalio pusė – lengvųjų automobilių vairuotojai vengdami tokių susidūrimai dažnai nuvažiuoja nuo kelio.“

A. Juodeikis apžvelgdamas statistiką, pasakojo, kad dažniausiai keliuose su gyvūnais susiduria ir nukenčia „Volkswagen“ markės automobiliai, o brangiausiai vidutiniškai tokios avarijos kainuoja „Volvo“ ir „BMW“ savininkams. „Volvo“ automobilio susidūrimas su gyvūnu vidutiniškai atsiėjo beveik 9 tūkst. Lt, kai vidutinė tokios avarijos žala siekia 3,5 tūkst. Lt.

Gyvūnų krauju paženklintos išmokos

Dažniausiai Lietuvos vairuotojams kelią pastoja stirnos. Draudimo bendrovės vieningai teigia, kad susidūrimai su šiomis laibakojėmis sudaro apie 40 procentų visų avarijų, susijusių su partrenktais gyvūnais.

„Palyginti dažnai į kelią išbėga šunys (17 proc. nuo visų avarijų su gyvūnais). Žalos dydis priklauso nuo automobilio markės ir amžiaus, o taip pat ir nuo to, koks gyvūnas sutrukdė vairuotojui saugiai tęsti kelionę. Štai šunys partrenkiami dažnai, bet tokių susidūrimų metu padaromas nuostolis siekia 1600 Lt. Jei susiduriama su kiškiu, mašiną suremontuoti vidutiniškai atsieina 1300 Lt.“, – skaičius vardijo A. Juodeikis.

G. Urbonavičius teigė, kad didžiausius nuostolius sukelia elniai ir briedžiai, tačiau tokių avarijų mažai, dažniausiai nukenčia didžiausias populiacijas turintys gyvūnai: lapės, stirnos ir šernai.
„ERGO Insurance“ Žalų administravimo skyriaus vadovas Nerijus Giedraitis atkreipė dėmėsį, kad šiemet jau išmokėta daugiau kaip 870 tūkst. Lt. draudimo lėšų susidūrimuose nukentėjusiems automobiliams.

„Šiemet dėl susidūrimo su laukiniais žvėrimis vairuotojai vidutiniškai patiria 2,1 tūkst. litų žalą – apie 10 proc. daugiau nei pernai. Po susidūrimo su laukiniais žvėrimis automobiliams dažniausiai prireikia pakeisti buferius, žibintus, groteles, sparnus ir kitas priekinėje automobilio dalyje esančias detales. Deja, tačiau kartais pasitaiko ir skaudesnių nelaimių – susidūrus su didesniu laukiniu žvėrimi, gali būti sumaitotas visas automobilis, laukiniai žvėrys atsidurti automobilio viduje bei nukentėti žmonės“, – teigė N. Giedraitis.

Remiantis draudimo įmonių informacija, vidutinė išmoka už partrenktą gyvūną siekia apie nuo 2,5 tūkst. Lt iki 3,5 tūkst. Lt.

Rekordinė išmoka už gyvūno sumaitotą automobilį

Tačiau nepaisant vidutinių išmokų, kiekvienais metais pasitaiko viena ar kelios rekordinės išmokos, kurias reikia išmokėti automobilių savininkams, nukentėjusiems nuo gyvūnų.

Užfiksuotas atvejis, kai automobilio „BMW X3“ savininkas susidūrė su briedžiu, kuris staigiai iššoko ant kelio. Briedis žuvo vietoje, o automobilis buvo sumaitotas nepataisomai. Už tai draudikai atlygino jo savininkuiu 80 tūkst. Lt nuostolių.

Šiemet rekordai mušami vėl.

A.. Juodeikis papasakojo, kad šiemet registruota brangiausia avarija, kai susidurta su šernu.

„Jos nuostolis automobiliui „Mercedes“ vertinamas 170 tūkst. Lt. Tokia didelė žala yra dėl to, kad avariją patyrė prabangios klasės automobilis, ir dėl to, kad jis susidūrė su šernu, o ne sakykime, kiškiu ar kitu mažesniu gyvūnu, taip pat avarijos pasekmes nulemia ir situacija, kurioje atsitiko avarija, vairuotojo reakcija, gebėjimas priimti atitinkamus greitus sprendimus, ir kokiu keliu, kokiu greičiu važiuojant įvyko avarija“, – apie įspūdingą išmoką kalbėjo A. Juodeikis.

G. Urbonavičius teigė, kad šiais metais teko išmokėti apie 20 tūkst. Lt, kai automobilio „Mazda 6“ vairuotojas susidūrė su gyvūnu.

„ERGO Insurance“ atstovų teigimu, trys didžiausios žalos, siekiančios 30 tūkst. Lt, išmokėtos automobilių savininkams, kurie susidūrė su briedžiais.

Migravimo zonos – pavojingiausios

Pasiteiravus, kokiuose keliuose ar jų ruožuose įvyksta daugiausia tokių eismo įvykių, draudimo bendrovės teigė, kad gyvūnai nesirenka ir gali pasitaikyti visur, tačiau tam tikras tendencijas galima įžvelgti.

„Ypač pavojingos tokios avarijos intensyvaus eismo, magistraliniuose ir krašto keliuose, kur automobiliai važiuoja dideliu greičiu, todėl ir pasekmės būna skaudžios.  Be abejo, miškingose vietovėse, ten, kur anksčiau buvo įprastos žvėrims migravimo zonos, o dabar yra nutiesti keliai, žvėrys, ypač tie didesnieji, į kelią išbėga dažniau ir pavojus susidurti yra didesnis. Tačiau ir miestų gatvėse pasitaiko partrenktų gyvūnų, tiesa, dažniausiai tai būna naminiai gyvūnai – šunys, katės,  paukščiai,“ – konstatavo A. Juodeikis.

Iš valstybės prisiteisti kažin ar pavyks

Jeigu susidūrėte su gyvūnu kelyje, apgadinote automobilį, išmokos iš savo draudimo bendrovės galite tikėtis tik tuo atveju, jeigu automobilį esate apdraudęs kasko draudimu. Arba galite mėginti teistis su valstybe, kadangi žvėris - valstybės turtas.

„Jam (vairuotojui – red. past.) reikės įrodyti, kad susidūrimas su laukiniu žvėrimi įvyko dėl valstybės kaltės, t. y., kad pavojingoje vietoje nesiimta būtinų priemonių, suteikiančių galimybę išvengti nelaimės. Remiantis Aukščiausiojo Teismo praktika, iš valstybės teisminiu keliu prisiteisti žalos atlyginimą galima tik įrodžius, kad pavojinga kelio atkarpa nebuvo tinkamai pažymėta, atitverta apsauginėmis tvorelėmis ir pan. Teisme valstybės kaltės klausimas kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėjamas individualiai atsižvelgiant į konkrečias tos bylos faktines aplinkybes. Tiesa, svarbu pabrėžti, kad tvora atitvertos ar įspėjamaisiais ženklais pažymėtos turi būti tos kelio atkarpos, kuriose yra realus pavojus susidurti su laukiniu žvėrimi“ – apie galimybes išsireikalauti finansinę kompensaciją pasakojo N. Giedraitis.

Tačiau draudimo bendrovės vieningai sutaria, kad tokiu atveju, galimybių gauti kažkokią išmoką praktiškai nėra.

Kol kas tik „Lietuvos draudimas“ teikia papildomą draudimą metams, kuris kainuoja 34 litus. Jį galima užsisakyti tiems, kurie draudžiasi privalomuoju civilinės atsakomybė draudimu. Pasak bendrovės atstovų, tokia paslauga aktuali tiems, kuriems aktuali tokia rizika, tačiau jie nedraudžia savo automobilių kasko draudimu. Dažniausiai tą lemianti priežastis – automobiliai nėra nauji.

Šį papildomą draudimą dažniausiai nori rinktis kaimiškų vietovių ir nedidelių miestelių vairuotojai.

Draudikai pataria neskubėti

Draudimo įmonės teigė, kad jų paskirtis yra apdrausti savo klientus nuo staiga ir netikėtai įvykstančių įvykių, pavyzdžiui, netikėtai į kelią išbėgusio gyvūno. Už tai, kad keliai būtų kuo saugesni, būtų sukurta atitinkama reikalinga infrastruktūra, pasak jų, atsako įvairios valstybės institucijos, kurios ir turėtų užtikrinti saugumą keliuose.

G. Urbonavičius vairuotojams rekomenduoja „būti atidiems kelyje, ypač tamsiu paros metu, rinktis ne leistiną, bet saugų greitį.“

Draudimo įmonės pastebi, kad su ta pačia problema susiduria ir užsienio valstybės, tiesa, ten keliuose daugiau atitvarų, žvėrims įrengtos specialios požeminės perėjos.

„Lietuva pastaraisiais metais labai stipriai žengia į priekį: šiuo metu bent jau magistraliniuose keliuose tikrai yra atitvertos visos problematiškos vietos, yra įrengta ir požeminių perėjų. Kiek teko domėtis, kai kuriose šiaurės šalyse, kur yra nemažai kelių, einančių itin miškingomis vietovėmis, siekiant išvengti susidūrimo su miško gyvūnais, naudojamos įvairios priemonės – pavyzdžiui, tam tikrą garsą skleidžiantys „švilpukai“, kurių skleidžiamam garsui jautri gyvūnų klausa, o žmonės to garso net negirdi“, – padėtį apžvelgė A. Juodeikis.

N. Giedraitis patarė vairuotojams susikoncentruoti į vairavimą, laikytis saugaus greičio ir būti budriems, kadangi gyvūnai dažniausiai pastebimi tada, kai susidūrimas jau neišvengiamas.

Daugiau galimybių turi tie, kurie važiuodami, ypač miškingomis vietovėmis, sulėtina greitį, susikoncentruoja tik į vairavimą – kalbėjimas telefonu, užkandžiavimas ar kita pašalinė veikla pavojingai blaško dėmesį.

Pamačius žvėrį, negalima jungti ilgųjų šviesų, nes tai situaciją tik pablogina – apakintas gyvūnas pradeda blaškytis, puola į važiuojamąją dalį. Jeigu žvėris puola į kelią, reikėtų išvengti staigių manevrų, net matant, kad susidūrimo išvengti nepavyks, bandyti apvažinėti žvėries nerekomenduojama. Jeigu vairuotojas suka vairą į šoną, jis gali kaktomuša susidurti su kitu automobiliu arba nuvirsti į griovį. Būtent tokiomis aplinkybėmis avarijos baigiasi žmonių žūtimis“, – teigė N. Giedraitis.

Brakonieriai daro įtaką statistikai

Vilniaus miškų urėdijos urėdas Artūras Nanartavičius teigė, kad situacija iš esmės dviprasmiška: padidėjo baudos už brakonieriavimą, todėl juntama, kad brakonierių sumažėjo. Sumažėjus neteisėtam žvėrių medžiojimui, daugėja gyvūnų.

„Tokia tendencija, kai brakonierių mažėja, o gyvūnų daugėja, lemia tai, kad gyvūnų keliuose bus vis daugiau... Todėl ir žus daugiau. Žinoma, liūdna, kai žūsta gyvūnas, tačiau dar skaudžiau, kai per tokias avarijas žūsta žmonės“, – mintimis dalijosi A. Nanartavičius.

Svarbiausia – žmogus, tik tada gyvūnas

Jo teigimu, kelininkai įrengia tam tikras saugumo priemones, siekdami, visų pirma, užtikrinti žmonių saugumą, o tik tada žvėries. Todėl šios tvoros dažniausiai išskirstytos į kelias sekcijas – prie pat kelio yra labai mažos „akutės“ (landos), kylant į viršų jos vis labiau didėja. Taip daroma dėl to, kad į kelią negalėtų išbėgti ir pati mažiausioji fauna, pavyzdžiui, kiškiai.

„Jeigu tokie tinklai būtų tiesiami ne tik prie magistralinių, bet ir krašto, asfaltuotų kelių, tuomet gal ir sumažėtų žūvančių gyvūnų. Tačiau kitas svarbus dalykas – gyvūnų migracijos takai. Turime vasaros, žiemos šeryklas.

Gyvūnai migruoja ir tos tvoros ne visada padeda, jie jas peršoka, išlenkia ar nutraukia. Būna ir dar blogiau – žvėriui papuolus tarp šių tinklų, gyvūno likimas jau nuspręstas,“- kalbėjo A. Nanartavičius.

Maistas ir „meilės puotos“ – viskas ko reikia

„Gyvūnai migruoja ten, kur skanesnis maistas. Jeigu pavasarį vienoje kelio pusėje žolė buvo skanesnė, kam tenkintis neskaniais lapais esant kitoje? Tuomet jie ir bando pereiti kelią. Čia kaip su mumis, žmonėmis. Juk visi neiname tik į „Čilį picą“, kiekvienas renkamės sau patinkantį patiekalą. Lygiai taip pat elgiasi ir žvėrys, norėdami skanesnio kąsnelio“, – apie gyvūnus kalbėjo A. Nanartavičius.

Pašnekovas pridūrė, kad ne tik maitinimosi sezonas ar jo vietos lemia tai, kad gyvūnai žūsta keliuose, tačiau prie to labiausiai prisideda ruja.

„Meilės puotų“ metu jokios tvoros nepadės. Pabandykite sustabdyti elnią ar briedį pastatę tvorą, kai kitoje pusėje jis, kruvinomis akimis, mato patelę ar priešininką... Tuomet jis aklas, kurčias, nemato jokių automobilių, tik tą patelę, su kuria nori pratęsti giminę,“ - tikino urėdas.

Kenčia visa Europa

Kaip ir kalbinti draudimo bendrovių atstovai, taip ir A. Nanartavičius sutinka, kad eismo įvykiai, kada susiduriama su gyvūnais – visos Europos problema.

„Gauname Europos Sąjungos lėšas, kelininkai rengia žvėrims takus, tvoras ir kitas apsaugos priemones... Tačiau tokios pat problemos kankina ir išsivysčiusias šalis kaip Vokietija, Vengrija, Austrija, Šveicarija, kurios įdėjo daug pastangų kuriant šią infrastruktūrą.

Mačiau Vengrijoje yra specialūs praėjimai ant kelio, kai žvėris eina ne per apačią, o per viršų. Tačiau teko matyti vaizdo medžiagą, kurios rezultatai parodė, kad žvėrys prieina iki tunelio pradžios ir vėliau nedrįsta į jį lįsti. Todėl vėl kyla klausimas, ar tai pasiteisintų pas mus“, – retoriškai klausė pašnekovas.

Padės specialus švilpukas ir išjungtos šviesos

Urėdas patarė automobilių vairuotojams naudoti ultragarso švilpukus. Jie montuojami ant automobilio ir važiuojant daugiau kaip 50 kilometrų per valandą greičiu, skleidžia skirtingus dažnius, nuo kurio gyvūnai bėga kuo toliau. Du švilpukai kainuoja apie 35 litus.

Pašnekovas patarė vairuotojams nelėkti akių išdegus ir stebėti kelią, o jeigu į kelią išbėgo žvėris, užgesinti šviesas ir įjungti garsinį signalą.

„Pačiam teko dalyvauti tokiame įvykyje. Sėdėjau šalia, keleivio vietoje, kai į kelią iššoko briedis. Vairuotojas išjungė šviesas ir paspaudė garso signalą. Laukiau, kada pajusime tą stiprų smūgį, tačiau vairuotojui įjungus šviesas, briedžio nebebuvo. Jis pabėgo išsigandęs garso signalo. Nereikėtų daryti klaidos ir galvoti, kad akinamas automobilio šviesomis, gyvūnas pasitrauks. Tuo metu jis sustabarėja ir nebėga“, – patarimais dalijosi A. Nanartavičius.

Aptverti neužtenka - gyvūnas vis vien nori pereiti kelią

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) specialistas Evaldas Tamariūnas portalui teigė, kad problema dėl laukinių gyvūnų keliuose yra, tačiau ne didesnė nei kitose šalyse.
Pasiteiravus, kaip bandoma spręsti šias problemas, E. Tamariūnas paminėjo keletą pavyzdžių:

„Įrengiamos tinklo tvoros nuo laukinių gyvūnų, horizontalūs barjerai, požeminės perėjos, specialios rampos, kad jei gyvūnas patenka į važiuojamąją kelio dalį, galėtų grįžti atgal į mišką,“ - kalbėjo automobilių kelių direkcijos atstovas.

Anot pašnekovo, šiuo metu Lietuvoje įrengta šiek tiek daugiau nei 600 km tinklo tvorų nuo laukinių gyvūnų.

„Siekiamybė yra aptverti pirmiausia intensyviausio eismo kelius, t.y. automagistrales, o po to ir kitus magistralinius kelius. Vien aptvėrimų neužtenka reikia sudaryti sąlygas laukiniams gyvūnams patekti į kitą kelio pusę. Tuo tikslu yra įrengiamos požeminės perėjos laukiniams gyvūnams arba paliekami praėjimai viename lygyje, apie juos vairuotojus įspėja įspėjamieji kelio ženklai „Laukiniai žvėrys“. Yra įrengta 9 km tinklo tvorų smulkių laukinių gyvūnų ir varliagyvių apsaugai, 13 požeminių perėjų stambiems laukiniams gyvūnams, 11 požeminių perėjų smulkiems laukiniams gyvūnams ir varliagyviams, 1 gelžbetoninė sistema varliagyvių apsaugai, kurią sudaro 2 požeminės perėjos ir 475 metrai gelžbetoninės tvorelės“, – apie apsaugos priemones kalbėjo E. Tamariūnas.