Slidininkams gausus sniegas yra tikra palaima, o vairuotojams ir kelių valymo tarnyboms – baisus košmaras. Kvebeke šią savaitę susirinkę ekspertai ieškojo efektyvesnių būdų, kaip išvalyti kelius nuo sniego ir ledo, rašo Vokietijos nacionalinio transliuotojo „Deutsche Welle“ naujienų svetainė.

Šildymas kainuotų brangiai

Mokslininkai kalba apie pasaulinį atšilimą, bet tokios sniegingos žiemos, kaip šiemet, seniai nebuvo nei Europoje, nei Azijoje, nei Šiaurės Amerikoje. Kai kuriuose Vokietijos rajonuose trūksta kelio druskos, o greitkelyje A45 vairuotojai šį mėnesį buvo užstrigę kamštyje 20-čiai valandų, nes važiuoti apledėjusiu ir puriu sniegu nuklotu keliu buvo neįmanoma.

Kaip būtų smagu, jeigu greitkeliai būtų šildomi! Pasirodo, tai nėra utopija: Japonijoje ir kai kuriuose Europos šalyse inžinieriai jau bando įgyvendinti šią idėją. Daugiausiai dėmesio skiriama tiems ruožams, kurie apledėja greičiau – pavyzdžiui, tiltams. Čia plikledis yra itin pavojingas ir gali visiškai paralyžiuoti eismą.

Pagrindinė kelių šildymo problema yra didelės šilumos sąnaudos. Žiemą asfaltui sušildyti iki 3 laipsnių Celsijaus ir šiai temperatūrai palaikyti reikia 3000 šilumos kilovatvalandžių vienam kvadratiniam metrui.

„Apie šildymą elektra kol kas negalvojame, – sakė Vokietijos Kelių ūkio instituto ekspertas Horstas Badeltas. – Galvojame apie geotermiją, kaip galima būtų ištraukti žemės šilumą į paviršių. Čia yra įvairių schemų. Pagrindinė idėja tokia: nuleisti zondus giliai į žemę, kolektorius pastatyti po pat kelio danga ir reguliuoti šilumos tiekimą atsižvelgiant į oro temperatūrą.“

Druska – pigu ir ekologiška

Visgi efektyviausia priemonė kovoje prieš apledėjimą yra specialūs reagentai, tokie kaip kelio druska.

"Ji nėra tokia kenksminga aplinkai, kaip įprasta manyti, – paaiškino H.Badeltas. – Iš visų šiandien naudojamų priemonių ji yra ekologiškiausia. Vien todėl, kad ji yra labai efektyvi. Geram rezultatui pasiekti jos reikia visai nedaug. Jeigu žvyro arba granito trupinių vienam kvadratiniam metrui kelio reikia mažiausiai 150 gramų, tai druskos pakanka nuo 5 iki 40 gramų – priklausomai nuo oro sąlygų."

Druską barstanti speciali technika šiandien turi jutiklius, kurie padeda dar labiau sumažinti reagento sąnaudas. Jie matuoja druskos kiekį kelio paviršiuje ir reguliuoja jos barstymą. Yra dar įmantresnių daviklių, kurie montuojami į kelio dangą ir matuoja dregmės užšalimo temperatūrą kelio dangoje atsižvelgiant į reagento koncentraciją. Yra tik viena problema – kad tokie davikliai brangiai kainuoja.

Kitas Vokietijos Kelių ūkio instituto ekspertas Raineris Lehmannas tikisi, kad ateityje efektyviai prižiūrėti kelius padės automobiliuose įtaisyti davikliai.

"Šiuolaikiniuose automobiliuose yra tiek daug įvairios elektronikos: kurso stabilizavimo sistema, stabdžių antiblokavimo sistema, išorės temperatūros jutiklis, – aiškino jis. – Šių sistemų surenkama informacija belaidžiu ryšiu gali būti perduodama iš vieno automobilio kitam ir iš automobilio specialiems imtuvams, pastatyties palei kelią. Tai leis realiu laiku stebėti eismą ir kelio dangos būklę bei nedelsiant imtis reikiamų priemonių."

„Protinga“ kelio danga

Vokietijos inžinieriai turi dar vieną idėją: gaminti kelio dangą su jau įmontuotais įvairiais jutikliais. Ji galėtų būti gaminama ritiniais ir būtų klojama ant iš anksto paruošto kelio pagrindo.

"Mes kalbame apie kelio dangą, kuri būtų gaminama pramoniniu būdu, o vėliau pristatoma į vietą ir paklojama, tarsi kilimas ar linoleumas", – pasakojo R.Lehmannas.

Tokia kelio danga pralenktų tradicinę ir pagal eksploatavimo parametrus. Klojant asfaltą jis pristatomas įkaitintas, ir pakanka nedidelio nukrypimo nuo reikiamos temperatūros, kad jis gerai sukibtų su pagrindu. Dėl to tarp pagrindo ir dangos atsiranda drėgmė, kuri žiemą sušąla. Taip atsiranda įtrūkimai, o vėliau – duobės. Taigi po šaltos žiemos, kaip ši, greitkelius dažnai reikia remontuoti.