Klaipėdos miesto savivaldybės politikai ir administracijos atstovai, pakviesti į papildyto Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano pristatymą, buvo nustebinti, kad giliavandenį uostą numatoma statyti ir Klaipėdoje.

„Jei tai klaida, ją reikia skubiai ištaisyti. O jei tai pragmatiški centrinės šalies valdžios žingsniai, tai yra mažų mažiausiai nekorektiškas veiksmas tiek Klaipėdos miesto savivaldybės, tiek miestiečių atžvilgiu“, - sakė Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos miesto meras.

Miesto vadovui kelia nuostabą, kad dar 2011 metais patvirtintoje Klaipėdos uosto plėtros galimybių studijoje prioritetinė giliavandenio uosto statybos vieta numatoma Būtingėje. O 2013-ųjų sausio 21 dieną Klaipėdos universitete įvykusiame Lietuvos bendrojo plano jūrinių teritorijų dalies pristatyme pažymėti du giliavandeniai uostai (Melnragėje ir Būtingėje).

„Naujoms struktūroms tik dabar įsijungus į svarstymus dėl giliavandenio uosto gal ne visi niuansai yra žinomi. Tačiau reikia pasakyti labai aiškiai: Klaipėdos miesto bendrajame plane iki 2020 metų nėra numatyta tokio objekto“, - teigia Klaipėdos meras.

Savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento vadovas Kastytis Macijauskas atkreipia dėmesį į tai, kad siūlydami giliavandenį uostą statyti Melnragėje plano rengėjai nenumato priemonių krantų erozijai stabdyti ir krantams tvarkyti. Nors Klaipėdos uosto plėtra, ekvatorijos gilinimas jau dabar daro neigiamą įtaką Klaipėdos miesto teritorijoje esantiems paplūdimiams – pastebima krantų erozija.

„Tai yra ne ateities, o dabarties klausimas. Palangai nuolatos yra skiriamos lėšos paplūdimių atstatymui, o Klaipėdoje nuo uosto plėtros yrančiam pajūrio zonos tvirtinimui ir atstatymui nėra skiriama nė lito. Giliavandenio uosto projekte taip pat nenumatyta jokių prevencinių priemonių“, - atkreipė dėmesį į plano trūkumus K. Macijauskas.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nusiuntė oficialų raštą su pastabomis plano užsakovui – Aplinkos ministerijai.