Kaune į vaistinę įšliaužusios ir Zoologijos sodo priglaustos pieniškosios gyvatės šeimininkais prisistatė net 6 kauniečiai.

Kol kas Zoologijos sodo specialistai gyvatės niekam neatiduoda ir tvirtina ją laikysią maždaug mėnesį.

„Tik žiniasklaida spėjo paskelbti, jau kitą dieną prisistatė 6 žmonės, kurie pasakojo esą gyvatės šeimininkai“, - pasakojo Lietuvos zoologijos sodas vyresnioji herpetologė Alma Pikūnienė.

„Kauno dienai“ ji yra svarsčiusi, jog gyvatė, pabėgusi iš namų, po miestą galėjo klaidžioti maždaug mėnesį. Tinkamas klimatas ir gausybė graužikų – puikios sąlygos išgyventi tokiam ropliui.

„Keista, kad visą šį laiką pradingėlės šeimininkas nepasigedo ir neieškojo augintinio“, - stebėjosi herpetologė.

Ji neskuba atiduoti gyvatės. „Augintinio šeimininkas turi turėti įsigijimo dokumentus ir identifikavimo įrodymus – nuotraukas su aiškiais skiriamaisiais požymiais“, - tęsė specialistė.

Ji pabrėžė, kad dviejų tos pačios veislės vienodų gyvačių nėra. „Skiriasi jų raštas, kiti požymiai. Visi į mus besikreipusieji kol kas nepateikė įrodymų, jog rastoji gyvatė priklauso būtent kuriam nors“, - pasakojo Zoologijos sodo herpetologė.

Ji spėja, kad Kaune klaidžiojusi gyvatė – patinas. „Mano manymu, patinas. Net labai geri specialistai 100 proc. negali tvirtai pasakyti, kokia gyvatės lytis. Su ropliais dirbu jau 6 metus, todėl pagal savo rankos „atmušimą“ spėju, kad tai – patinas“, - pasakojo A.Pikūnienė.

Paklausta, kodėl ji nesibaimina daugeliui šiurpą keliančių roplių, specialistė smagiai nusijuokė. „Tikrai nebaisus padaras. Va paimti ant rankų 4,5 m pitoną – čia sudėtingiau“, - šypsodamasi pridūrė specialistė.

Pieniškąją gyvatę pakanka maitinti kartą per savaitę. Du kartus per metus ji atsiveda palikuonių. Priklausomai nuo patelės dydžio, ji gali padėti nuo 5 iki 20 kiaušinių. Pieniškoji gyvatė gali užaugti iki 1,5 metro ilgio.

„Namuose ją reikėtų laikyti terariume, kuris turėtų būti sandarus. Jeigu gyvatė laisvai laikoma bute ar name, nemaža tikimybė, kad ji pabėgs. Butuose nėra sandarumo – yra ventiliacinės angos, per kurias gyvatė gali išlįsti“, - perspėja herpetologė. 

Kauno maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos skyriaus vedėjas Marius Kaziliūnas apgailestavo, jog Gyvūnų globos įstatyme labai abstrakčiai nurodoma, kokiais atvejais reikia bausti augintinio neprižiūrinčiam šeimininkui.

„Jeigu žala gyvūnui padaryta, jeigu kankinosi, buvo nešeriamas dėl Gyvūnų globos įstatymo pažeidimų numatytas įspėjimas arba piniginė bauda“, - aiškino M. Kaziliūnas.

Kaip turėtų būti baudžiamas pabėgusio gyvūno šeimininkas – nežinia. „Jeigu gyvatė nuodinga, tuomet ji kelia grėsmę visuomenei. Tokius atvejus tiria policija“, - dar pridūrė specialistas.