Klaipėdą į Vilnių iškeitę garsūs žmonės savęs tikrais sostinės gyventojais vadinti neskuba. Po truputį susipažįsta, apsipranta, tačiau niekada neatmeta galimybės sugrįžti atgal – prie jūros.

Pasiilgsta ramybės

Jei paklausi vilniečio, kur jis galėtų gyventi, be sostinės, dažnai išgirsi: Klaipėdoje, Nidoje. Jie pasakys, kad ramybė ir pajūrio gyvenimo būdas traukia. Portalas 1diena.lt domėjosi, kaip sostinėje gyvena klaipėdiečiai.

Iš visų naujakurių, atvykstančių gyventi į Vilnių, pajūrio gyventojai yra turbūt labiausiai prisirišę prie savo šaknų. Vieni jų prisipažįsta, kad sostinėje juos laiko geresnės darbo galimybės, kiti sako apskritai nenorintys savęs laikyti kokio nors miesto gyventojais. "Kam to reikia, jei Lietuva tokia maža?" – klausia jie ir tikina pripratę prie nuolatinių kelionių.

Populiarus aktorius Giedrius Savickas žodžių į vatą nevynioja: į uostamiestį gyventi jis galėtų grįžti nors ir dabar. "Vilnius labiau žavi, kai tau yra kokie 18–22 metai, o paskui supranti, koks geras miestas yra Klaipėda", – įsitikinęs jis. Todėl dabar, kai vasarą darbų Vilniuje nebeliko, mėnesiui grįžo į gimtąjį kraštą.

"Klaipėdoje negyvenu todėl, kad ten man nėra tinkamo darbo. Tačiau apskritai tai yra miestas, turintis savo veidą. Vilniuje man dar kažko trūksta. Galėtų būti koks parkelis, kuriame, pavyzdžiui, studentai rinktųsi pasėdėti ant pievos ir skaitytų konspektus, ar kas nors panašaus", – svarstė jis ir prisipažino, kad prie gyvenimo sostinėje tiesiog prisitaikė ir dabar daug apie tai negalvoja.

Tačiau Klaipėdoje gyvenimas jam bėga kur kas maloniau. Gal todėl, kad kuo toliau, tuo labiau jis vertina ramybę. "Kai Klaipėdoje pastatė "Akropolį", visi žmonės pradėjo eiti ten, o senamiestis liko tuščias. Gali ramiai sėdėti kavinėse, vaikščioti gatvėmis, niekas netrukdo", – gimtojo miesto pranašumus vardijo aktorius.

Kai pabosta miestas, G.Savickas važiuoja į Karklę. Reikia tik paėjėti kiek toliau nuo populiariausių vietų ir galima atrasti kampelį tik sau. Aktorius rekomenduoja šią vietą visiems, ieškantiems malonaus poilsio.

Sostinė žadina viltis

Kitas garsus aktorius Vytautas Anužis prie gyvenimo sostinėje pratintis dar tik pradeda. Smalsus vyras rūpinasi ne tik buitimi, bet ir domisi miesto istorija – juk reikia kuo daugiau sužinoti apie miestą, kuriame ruošiesi gyventi.

Šis gyvenimo posūkis V.Anužiui gana sudėtingas. Daugiau nei tris dešimtmečius gyvenęs ir dirbęs Klaipėdoje dabar jis su žmona Velta pradeda naują etapą. "Persikraustymas" yra tęstinė sąvoka, jis vis dar tebevyksta. Pastaruoju metu viskas vyko labai lėtai, nes dar turėjome paskutines repeticijas Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, taip pat buvo stojamieji egzaminai į Muzikos ir teatro akademiją. Dabar prasidės vadinamosios atostogos, per kurias kraustysimės", – pasakojo dabar jau buvęs Klaipėdos dramos teatro aktorius.

Nors Klaipėdoje nebeliko jokio būsto, į kurį panorėjęs V.Anužis galėtų grįžti, jis tam reikšmės neteikia: "Galutinė vieta, kur grįžti, yra žmonės. Visa kita ne taip svarbu. O Lietuvoje ir atstumai nėra tokie dideli, kad panorėjus jų nebūtų galima įveikti. Kad tik darbų būtų, į kuriuos širdis linktų."

Būtent dėl darbų aktorius ir apsisprendė didiesiems gyvenimo pokyčiams. Klaipėdos dramos teatras vis dar rekonstruojamas, o Vilniuje jis sulaukė įdomių iššūkių – su žmona surinkti aktorių kursą akademijoje, prisijungti prie  Nacionalinio dramos teatro komandos. "Nebuvo taip, kad mes pagalvojome, kad norime pagyventi Vilniuje, mus tiesiog traukia darbas", – neslėpė V.Anužis.

Vis dėlto iš Panevėžio kilęs aktorius nesiryžo kuriam nors miestui atiduoti pirmenybės. "Aš abiem miestams jaučiu sentimentus. Bet Klaipėdoje prabėgo 33 metai – ne tiek jau mažai. Dabar atsisveikinant kartais sunku nepasiduoti jausmams, kurių visas esu pilnas. Kita vertus, gal ir gerai. Tai reiškia, kad dar esu gyvas, kad tai, ką dariau, buvo svarbu. O Vilniui skirtos visos viltys, tikimės, kad jos atsvers laukiančius sunkumus", – vylėsi jis.

Aktorius prisipažino, kad apie Vilnių, jo istoriją dar daug ko nežino ir būtinai stengsis sužinoti, tačiau šiame mieste visai svetimas nesijaučia: "Juk atvažiuodavome pas gimines, draugus, darbo reikalais. Mėgstu pasivaikščioti šalia Vilnios ar senamiestyje, jau turiu vietų, kurios man mielos."

Pasirinkti neskuba

Grupės "Yva" narei Kristinai Ivanovai kelionės tarp Klaipėdos ir Vilniaus – jokia naujiena. Vieną dieną ji su grupe įrašinėja dainas ar ruošiasi konkursui "Mis Lietuva" sostinėje, kitą – uostamiestyje su partneriu jau repetuoja šokius laukiančiam televizijos konkursui.

"Man labiau patinka Klaipėda – ramesnis, jaukesnis miestas, o Vilnius labiau skirtas darbui",  – G.Savicko mintį atkartojo ji. Tačiau Klaipėdoje mergina pasigenda galimybių aktyviai praleisti laisvalaikį – per mažai renginių, pramogų, ko sostinėje – nors vežimu vežk. "Gal todėl man visai patinka ta migracija, kai galiu pagyventi ir ten, ir ten", – svarstė K.Ivanova.

Vilniuje dainininkę žavi miesto senamiestis, senos jo gatvės, tačiau pavargusi nuo miesto šurmulio ji skuba į Trakus. "Visai šalia sostinės, tačiau gyvenimas ten visai kitoks", – miestelį gyrė Kristina. O sprendimo, kur gyvens, kai baigs magistrantūros studijas Klaipėdoje, ji dar nepriėmė: "Kaip Dievulis duos, planuoji vienaip, o viskas išeina visai atvirkščiai. Apskritai esmė ne miestas, o kokie žmonės tave supa."

Ieško to, kas neatrasta

Dainininkas Vaidotas Valiukevičius-Milano taip pat tikino, kad gyvenant Lietuvoje pasirinkti miestą visai nebūtina: "Ką reiškia tie 300 kilometrų? Nieko. Sėdi ir nuvažiuoji. Apskritai aš mėgstu važinėti, o ne sėdėti vienoje vietoje ir suktis kaip voverė rate."

Vilniuje kelerius metus gyvenantis dainininkas ir pačiame mieste neieško vietų, į kurias nuolat sugrįžtų – kur kas įdomiau vis atrasti ką nors naujo. "Mėgstu palandžioti po įvairius kiemelius, pažiūrėti, kiek visko turime įdomaus, nors kartais einame pro šalį ir nematome. Kai su draugais einu Vokiečių gatve, jų visuomet paklausiu, ar žino, kur šioje gatvėje yra bažnyčia. Nors dabar jau visi yra girdėję šį mano klausimą ir žino", – juokėsi V.Valiukevičius.

Vienintelė vieta, kuriai dainininkas daro išimtį ir kartais į ją sugrįžta, – Verkių regioninis parkas. "Tiek Verkių rūmai, tiek parkas aplink jį turi kažką tokio, kas mane traukia", – prisipažino jis.