Uostamiesčio etnokultūros centre šeimos mokomos gamintis Užgavėnių kaukes. Anksčiau drožtos iš medžio šiais laikais kaukės – paprastesnės. Artėjant Užgavėnėms, Klaipėdos etnokultūros centras virsta dirbtuvėmis. Tėveliai ir vaikai čia mokomi pasigaminti tradicinių Užgavėnių kaukių.

„Greitai ateis Užgavėnės. Manau, kad visa mūsų šeima dalyvaus šioje šventėje. Vieną kaukę jau turime, taigi reiktų pasigaminti dar dvi kaukes – broliui ir sesei“, – LTV naujienų tarnybai pasakojo Užgavėnių laukianti mama.

Nuo seno Užgavėnių kaukes lietuviai gamino tvirtas – iš lentelių, lino pluošto, seno kailio ar droždavo iš medžio.Tačiau ši tradicija pamažu nyko, tad vėliau kaukes pradėta gaminti iš popieriaus. Dabar išpopuliarėjo papier-mâché technika, kuria galima sukurti žydo, čigono, ubago, raganos, ožio ir kitų šventės personažų kaukes.

„Anksčiau, kai turėdavome galimybę, nusilipdydavome norimą formą iš molio, o dabar tai darome iš plastilino, vėliau padengiame tą kaukės formą popieriumi. Tuomet ją keliais sluoksniais padengiame gipsiniu bintu. Išdžiūvusi kaukė tampa labai lengva ir kartu stipri“, – kaukių gamybos technikos principus aiškino dailininkė Audronė Adomavičienė.

Po to kaukę belieka tik nudažyti. Senovėje drožėjai stengdavosi kaukes ne tik nuspalvinti bei papuošti, bet ir išryškinti personažo bruožus.

„Užgavėnės – pavasarį šaukianti šventė. Ji turbūt yra vienintelė, kai personažai yra ypač ryškūs, kaukėti. Užgavėnių šventė be kaukių tiesiog neįsivaizduojama“, – tvirtino dailininkė Elena Matulionienė.

Pasak dailininkės, spalvingos kaukės, slepiančios veidus, leidžia laisvais jaustis Dideliu triukšmu ir linksmybėmis iš kiemo išvejama žiema ir budinama gamta bei žmogus.