Verslo planų kūrimas taip pat jau seniai tapo verslu. Populiariausi tie sumanymai, kuriuos pateikus, galima gauti ES paramą. Daugybę verslo planų kasmet sukuria ir aukštųjų mokyklų studentai, tačiau jų darbai retai įgyvendinami praktikoje.

Įgyvendina mokslo darbus

Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas Rimantas Taraškevičius įteikė kasmetę 1 tūkst. litų vertės premiją LCC tarptautinio universiteto absolventei Elizai Orlovai už verslo planą „Mažmeninės prekybos centras, pritaikytas senjorams“ („Senior Friendly Retail Store“).

Tai vienas iš daugybės panašių darbų, kuriuos kasmet sukuria aukštųjų mokyklų studentai.

Pasak LCC tarptautinio universiteto Komunikacijos skyriaus vadovo Arnoldo Remeikos, maždaug 5 proc. universiteto absolventų, kurie mokėsi Tarptautinio verslo administravimo programos, yra įkūrę savo verslus. Dalis jų išsivystė iš verslo planų, kurie buvo rašyti kaip baigiamieji bakalauro darbai.

Šios mokslo įstaigos universitetų absolventai mokslo darbus pritaikė praktikoje ir įkūrė ne vieną stambią įmonę.

„Iš ryškiausių pavyzdžių – tarptautinė konsultavimo kompanija “Grand Partners„, viena didžiausių Baltijos šalyse jūrinių specialistų įdarbinimo agentūra “Ismira„, verslo sprendimų internete bendrovė “Emotion", – absolventų pasiekimus vardijo A.Remeika.

Teigiama, jog studentų verslo planai nėra mokslo įstaigos nuosavybė, tačiau nepasitaikė, kad verslininkai kreiptųsi ir norėtų juos nusipirkti ar užsakytų sukurti verslo planą, teigė A.Remeika.

Pasak LCC tarptautinio universiteto atstovo, verslo planai nebūtinai kuriami tam, kad būtų įgyvendinti. Esą tai yra ir tam tikra verslo simuliacija, kai pademonstruojamos teorinės žinios įsivaizduojamam projektui tinkamai suplanuoti.

Būtent todėl esą nereikia tikėtis, jog visi studentų darbai rašomi tam, kad vėliau taptų kūnu.

„Mūsų tikslas nėra, kad tarptautinio verslo administravimo studentai pultų kurti savo verslus. Mes ugdome lyderius, kurie nebūtinai pasireiškia kaip lyderiai savo iniciatyvose, bet tampa ir samdomi darbuotojai“, – teigė A.Remeika.

Ne visi pasikliauna popieriumi

Pasak verslo konsultavimo bendrovės vadovo Aro Mileškos, verslo planas – dokumentas, kuriame žmogus pasižymi ne tik pelną, bet pajamas, išlaidas, vertina rizikas, grėsmes, konkurentus ir rinką. Toks vertinimas, išklotas popieriuje, esą būna labiau suvokiamas ir sumažina įmonėms riziką.

„Ar verslo planas yra reikalingas? Dažniausiai reikalingi elementarūs skaičiavimai. Nes pradedantieji verslą neretai pamąsto, kad nupirks-parduos, uždirbs pinigų, ir verslas klestės. Labai dažnai jie neįvertina daugybės faktorių“, – tvirtino A.Mileška.

Esą jei pradedantysis verslininkas aukštojoje mokykloje yra baigęs ekonomiką ar vadybą, tokį planą sugebės parašyti pats.

„Mano praktikoje pasitaikė tokių atvejų, kai verslininkai pasirašė verslo planą ir pradėjo biznį. Bet iš man žinomų, ypač stambesnių bendrovių, niekas savo verslo popieriuje neplanavo, jiems užteko tam tikrų nuojautų, suvokimo, jų planai buvo mintyse“, – pasakojo A.Mileška.

A.Mileška pateikė paradoksalų pavyzdį, kai aukštosios mokyklos dėstytojas teoretikas nuvertino studento parašytą verslo planą, tačiau šis vėliau jį įgyvendino. Iki šiol ta įmonė egzistuoja, joje dirba 12 žmonių.

„Dėstytojas nuvertino darbą, nes tai esą nesąmoningas planas, nes šios idėjos neįmanoma įgyvendinti, kitaip tariant, verslo planas – niekam tikęs. Sumanymas nebuvo labai įspūdingas, bet absolventas juo užpildė nišą, iš kurios lig šiol gauna pajamų“, – teigė A.Mileška.

Verslo konsultavimo bendrovės vadovo teigimu, dažnai žmonės užsispiria, turi išankstinių nuostatų, kad būtinai viskas turi būti apskaičiuota ir užrašyta. Dažnai sėkmė esą priklauso ne tik nuo to. Atkaklus noras pasiekti užsibrėžtą tikslą, dažnai priveda prie teigiamų rezultatų, mano A.Mileška.

Teorija toli nuo realybės?

Rinkodaros specialistas Raimundas Vaitiekūnas skeptiškai vertina masinį studentų verslo planų rašymą.

Esą jų temos dažniausiai būna visai neaktualios verslui ir visiškai nesutampa su praktika.

„Daugybę metų dirbau kolegijoje, ir mačiau, kad skiriamos temos nieko bendra neturi su realybe, jos nei analitinės, nei tiriamosios, o tik – teorinės. Pas mus daugelis dalykų neparemti tiriamąja veikla, nes daugelis įmonių nenori įsileisti studentų, kad jie atliktų tyrimus, todėl dauguma jų darbų keliauja į stalčius ir garbingai dulka, kol pakliūva į makulatūrą“, – įsitikinęs R.Vaitiekūnas.

Tokių temų yra daug, tai esą yra rašymas dėl rašymo. Todėl tų darbų turinys labai mažai atitinka realybę. Kur kas arčiau realybės yra verslininkai, pagal užsakymus sugebantys kurti verslo planus, kuriuos pateikus, galima gauti ES paramą.

Klaipėdoje yra bent penkios tokios įmonės. Pasak rinkodaros specialisto, jos gyvena vien tik iš ES pinigų ir apmaudžiausia – kuria nežinia ką.