Dvejus metus eksperimentinį projektą Kuršių nerijoje vykdę archeologai sako aptikę vertingų radinių iš akmens amžiaus, taip pat įtaria radę pora bronzos amžiaus radimviečių. Vienoje iš jų aptikta perdegusių kaulų fragmentų. Tyrinėdami neriją, specialistai taip pat sukonstravo gruntinio vandens lygio pažeminimo sistemą, kurią tikimasi pritaikyti ir kitiems tyrimams.

Projekto dalyviai tikisi, kad jų dvimečio darbo metu sukaupta patirtis ir nauji išradimai atveria naujas ir plačias galimybes pažinti seniausių Kuršių nerijos gyventojų ūkį ir buitį, sako projektą vykdžiusio Lietuvos istorijos instituto Archeologijos skyriaus vedėjas Gytis Piličiauskas.

„Neringa yra labai unikali - gyventojų kultūra ir verslas čia labai skyrėsi nuo žemyninės Lietuvos dalies, nes gyventojai intensyviai vertėsi žvejyba, medžiokle“, - BNS sakė G.Piličiauskas.

Pasak jo, XIX amžiuje vėjui siautėjant tuomet mišku neapaugusiose nerijos kopose, iš smėlio išniro šimtai akmens ir bronzos amžių senovės gyvenviečių. Šimtmečiui prabėgus ir atsodinus kadaise iškirstus miškus, liko žinoma tik vienos iš jų - akmens amžiaus Nidos A gyvenvietės - tiksli vieta. Ją aštuntajame dešimtmetyje tyrinėjo archeologė Rimutė Rimantienė.

Iki šiol manyta, kad Nidos A gyvenvietėje žmonės gyveno trečiajame tūkstantmetyje prieš Kristų. Tačiau dabar archeologams prieinami duomenys leidžia kelti hipotezę, kad čia gyventa ir anksčiau - nuo ketvirtojo iki antrojo tūkstantmečio prieš Kristų.

Daugelyje Nidos A gyvenvietės vietų skirtingų periodų radiniai - puodų šukės, titnago ir kitų akmens rūšių nuoskalos - susimaišė viename sluoksnyje. Tokiu atveju archeologams labai sunku juos atskirti ir nustatyti, kaip keitėsi žmonių gyvenimas, kultūra, buitis.

2011-2012 metais dirbusiai archeologų grupei pavyko aptikti kelias vietas, kuriose senoviniai radiniai aptinkami skirtinguose, vienas virš kito susiklosčiusiuose žemės sluoksniuose. Ypač perspektyvi vieta atrodė georadaru užfiksuota senovinė dauba. Joje mentelėmis iškasus siaurą tranšėją, buvo aptikta per 1000 archeologinių radinių, kurie visi surinkti užfiksavus jų vietą trimatėje erdvėje.

„Tai milžiniškas informacijos šaltinis, po kelerių metų kruopštaus archeologų darbo bendradarbiaujant su gamtos mokslų specialistais galintis prabilti apie keramikos gamybos ir akmens apdirbimo technologijas, senovės žmonių mitybą, kitus gyvenimo klausimus. Durpinguose senovinės daubos sluoksniuose turėjo išlikti žiedadulkės ir galbūt diatomėjos (fitoplanktono rūšis - BNS), kurių laboratoriniai tyrimai ateityje gali suteikti labai svarbios informacijos apie priešistorinės gyvenvietės gamtinę aplinką ir jos raidą“, - sako G.Piličiauskas.

Kiti archeologinių žvalgymų rezultatai - dvi, kaip manoma, bronzos amžiaus radimvietės ties Alksnyne. Vienoje iš jų, neišpustytame kultūriniame sluoksnyje, išliko perdegusių kaulų fragmentai, kurių amžių kelių šimtų metų tikslumu ateityje bus galima nustatyti radiokarboniniu (radioaktyviosios anglies) metodu.

G.Piličiauskas sako, kad šios radimvietės galbūt buvo žinomos ir prieš kelis šimtmečius.

„Arba nebuvo žinomos, arba XIX amžiuje vokiečių buvo netiksliai žymėtos“, - BNS sakė jis.

Pastaraisiais metais tyrinėdami neriją, archeologai pasitelkė šiuolaikinę įrangą, įskaitant GPR georadarą. Tyrinėdami Nidos A gyvenvietę, projekto dalyviai sukonstravo gruntinio vandens lygio pažeminimo sistemą, pasak G.Piličiausko, išsiskiriančią iš statybose naudojamų analogiškų vakuuminių sistemų savo lengvumu ir pigumu.

„Šis archeologų ir geologų išradimas, susidedantis iš keturių plastikinių vamzdžių (adatinių filtrų), benzininio siurblio ir žarnų labirinto, leido ne tik komfortiškai tyrinėti žemiau gruntinio vandens lygio buvusius sluoksnius, tačiau kartu ir aprūpino vandeniu iškasto grunto plovėjus. Tikiu, kad tokios ar panašios mobilios grunto sausinimo sistemos galėtų būti labai naudingos vertingiausių archeologinių vietų, tai yra, šlapynių tyrimuose Lietuvoje“, - sako Istorijos instituto Archeologijos skyriaus vedėjas.