Pusę metų Kauno klinikinei Raudonojo Kryžiaus ligoninei vadovaujantis Kęstutis Mazurkevičius džiaugiasi, kad 2009-uosius pavyko užbaigti be nuostolių, o ligoninės palatos pilnos pacientų. Anot direktoriaus, apie šią ligoninę sklando daug nepagrįstų gandų.

Vyksta kova už būvį

„Pacientų mums netrūksta, skyriai perpildyti. Metus baigėme su pusės milijono litų pliusu, nors dar pernai rugpjūtį ligoninę slėgė tokio pat dydžio skolos“, - džiaugėsi K.Mazurkevičius.

Direktoriaus teigimu, sutaupyti pasisekė peržiūrėjus ir patvirtinus darbo krūvius, atsisakius nenaudingų sutarčių, išpūstos etatų struktūros. Ligoninė įsigijo naujos aparatūros, palatose pakeisti langai, parengti keli projektai Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti.

K.Mazurkevičius neslėpė, kad šiuo metu visam kolektyvui labiausiai rūpi, koks likimas laukia ligoninės po Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymu vykdomos gydymo įstaigų pertvarkos. Miesto savivaldybė yra pasiūliusi prie Raudonojo Kryžiaus ligoninės prijungti Kauno 2-ąją klinikinę ligoninę, tačiau tam kategoriškai nepritaria pastarosios įstaigos administracija. 2-osios ligoninės vadovybę bene labiausiai piktina tai, kad jų įstaigą norima prijungti prie lovų skaičiumi mažesnės ir mažiau paslaugų teikiančios Raudonojo Kryžiaus ligoninės.

Ligoninės tikrai reikia

„Visi skaičiuoja lovas ligoninėje, bet už lovos slepiasi ligonis“, - atkreipė dėmesį K.Mazurkevičius.

Jis apgailestauja, kad jau du mėnesius vykstantis dialogas kol kas nepadėjo rasti abi puses tenkinančios išeities.

Galutinį sprendimą artimiausiame tarybos posėdyje turės priimti miesto taryba. Kol Raudonojo Kryžiaus ligoninės statusas neaiškus, sustabdytas jų projektų vertinimas europinėms lėšoms gauti.

„Norėtųsi, kad medikai nepolitikuotų ir nesinaudotų neetiškais argumentais viešojoje erdvėje. Mes į replikas nesiveliame ir nesiruošiame nieko menkinti“, - pastebėjo Raudonojo Kryžiaus ligoninės Pirmojo vidaus ligų skyriaus vedėjas dr. doc. Alfredas Bagdonas. Jis atkreipė dėmesį, kad gydymo įstaigų restruktūrizacija Lietuvoje nėra iš gero gyvenimo, bet stipri daugiafunkcinė savivaldybės ligoninė Kaunui ir jo gyventojams labai reikalinga.

Tam pritaria ir Traumatologijos punktui ne vienerius metus vadovaujantis Raimondas Kunickas. Kalbas apie tai, kad Kauno medicinos universiteto klinikų planuojamas statyti modernus Traumų punktas perims visas paslaugas, jis vadina spekuliacijomis.

Sklando kurioziški gandai

Anot K.Mazurkevičiaus, jo vadovaujamai gydymo įstaigai daug žalos padarė viešojoje erdvėje paskleisti gandai apie tai, kad medikai traumas patyrusiems pacientams gydyti naudoja buitinius grąžtus, kad ligoninėje dirba medikai iš darbo biržos, kad atleidinėjami darbuotojai, o ligoninė neturi teisės vadinti Raudonojo Kryžiaus vardu.

„Taip, medicininiai grąžtai išvaizda panašūs į buitinius, tačiau su tokiais mes negalėtume dirbti dėl daugybės priežasčių. Jie per silpni žmogaus kaului pragręžti, taip pat jų neįmanoma tinkamai dezinfekuoti“, - vardijo A.Bagdonas.

K.Mazurkevičiaus teigimu, darbuotojai iš darbo biržos dirba ligoninės ūkio dalyje. Įdarbinus tokius žmones atlyginimą jiems pusę metų moka Darbo birža, o ligoninės direktorius džiaugiasi galįs sutaupyti. „Kai 10 val. ryto pas gydytoją ant stalo randu butelį ar darbuotojai nustatomas trijų promilių girtumas, reikia kažką daryti. Ir tai nėra darbuotojų atleidimas, o tvarkos įvedimas“, - tikino ligoninės vadovas. Jis garantavo, kad dabar girti medikai jau neoperuoja, nors anksčiau kalbos apie tokius faktus sklandė.

K.Mazurkevičius taip pat patvirtino, kad ligoninė teisėtai vadinasi Raudonojo Kryžiaus vardu. Raudonojo Kryžiaus draugija tokią teisę ligoninei suteikė pernai spalį, kuomet buvo pasirašyta oficiali sutartis.

Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės darbo krūviai

Į Traumatologijos punktą per metus būtinosios pagalbos kreipiasi 25 tūkst. pacientų.

Šio punkto gydytojai kasmet dėl traumatologinių ir ortopedinių problemų suteikia daugiau kaip 200 tūkst. konsultacijų.

Per metus čia nuo stabligės paskiepijama 8 tūkst. žmonių.

Ligoninės medikai atlieka daugiau kaip 4 tūkst. operacijų, gydo 65 tūkst. ambulatorinių pacientų.

68 ligoninėje gydytiems ligoniams prireikė konsultacijos ir gydymo KMUK. Iš šios gydymo įstaigos į Raudonojo Kryžiaus klinikinę ligoninę konsultuotis ir gydytis atvyko daugiau kaip 300 žmonių.