Balandžio 28 d. prasidėsianti „Naujosios dramos akcija“ kviečia į sukrečiantį, pilietinio ir asmeninio įtūžio persunktą ir pačias karščiausias šiandienos aktualijas atliepiantį avangardinės Rusijos teatro grupės „SounDrama“ spektaklį „Aš, kulkosvaidininkas“.
Spektaklį pagal jauno dramaturgo Jurijaus Klavdijevo, kurio darbai žinomi ne tik Rusijoje, bet ir Europoje bei JAV, pjesę režisavo Vladimiras Pankovas. „Aš, kulkosvaidininkas“ – tai spektaklis ne apie konkretų karą, bet apie karą apskritai. Režisierius kviečia į atvirą dialogą: „Kas yra karas? Kam ir dėl ko jis reikalingas? Baimė, netektys, mirtis, skausmas – tiesioginės asociacijos, iškart kylančios sąmonėje tik ištarus žodį „karas“.
Mūsų senelių, prosenelių karas, karas Vietname, Irake, Čečėnijoje – visa tai tiesiog Karas. Mes kalbame apie karo beprasmybę ir apie Žmogų, kurio gyvenimas vertinamas pinigais, naftos bareliu, akcijų kursu, apie bejėgiškumą žmogaus, tampančio mašina, žmogžudystės ginklu, lėle,“ – sako V. Pankovas.
„Aš, kulkosvaidininkas“ – tai bandymas pasitelkus naują teatro kalbą patyrinėti paprasto jaunuolio, atsidūrusio karo pragare, jausmus. Čia nebūna laimėtojų – tik pralaimėjusieji. Politikai švenčia pergales, o moterys aprauda žuvusius vyrus ir sūnus.
Rusų kritika itin palankiai vertina kolektyvo „SounDrama“ veiklą ir spektaklį „Aš, kulkosvaidinikas“, kuris šiemet buvo nominuotas „Auksinės scenos kaukės“ apdovanojimui. Marina Davydova rašo: „Netgi kvailas žiūrovas „SounDrama“ spektaklyje susivokia, kad politikai – tai kenksminga gentis. Jie pasirodo iš už širmų ir yra kaip lėlės petruškos (kiekvienas aktorius – su minkšta latekso kauke). Įvairiomis kalbomis ir įvairiai argumentuodami šie atpažįstamų veidų žmonės-lėlės kalba mums apie kovą su terorizmu, apie pasipriešinimą prievartai. (…) Toks naujas požiūris į karą apskritai gali sukelti nesutarimų, bet sunku būtų nepritarti jo nuoširdumui ir meniškumui. Anot Klavdijevo, karo veidas – ne moteriškas, ne herojiškas, ne romantinis, ne šventas. Karas apskritai neturi veido – tai tik kaukolė tuščiomis akiduobėmis.“
Rusijoje išgarsėjusią studiją „SounDrama“ dar 2003 m. įkūrė Vladimiras Pankovas ir aktorė bei dainininkė Olga Berger. Kolektyvo, studijos, o dabar – ir naujo žanro pavadinimas atsirado kuriant spektaklį „Raudona gija“: kūrėjai ieškojo apibūdinimo, nes spektaklis nebuvo nei grynas miuziklas, nei dramos pastatymas. Taip gimė šio žanro pavadinimas – soundrama. „Soundrama“ – tai kolektyvinis procesas, čia nėra kanonų, kuriant fantazuoja kiekvienas dalyvis, tai visiška improvizacija, iš kurios gimsta kūriniai“, - sako šios studijos meno vadovas V. Pankovas.
Spektaklis bus rodomas balandžio 28 d. 19 val. Menų spaustuvėje.
Naujausi komentarai