Praėjusią savaitę, pakitus Neries vandens spalvai, buvo pasigirdę nerimo balsų, kad upė galinti būti užteršta.

Kaip rodo vandens mėginių, kuriuos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai paėmė sostinėje, taip pat ties Valakampiais ir Buivydžiais (prie sienos su Baltarusija), tyrimų rezultatai, Neryje gausu įvairių rūšių dumblių, informojama pranešime spaudai.

Ir jų gausa, ir nustatytoji chlorofilo „a“ (dumblių žaliojo pigmento rodiklio) koncentracija – tai eutrofikacijos, vadinamojo vandens „žydėjimo“, požymiai. Dėl to „žydėjimo“ ir pakinta upės vandens spalva.

Eutrofikacija – tai vasaros periodui būdingas reiškinys, kai esant šiltiems orams ir laikantis aukštesnei paviršinių vandens telkinių vandens temperatūrai, taip pat vandenyje esant pakankamam maistmedžiagių kiekiui, jame ima intensyviau vystytis dumbliai.

Jeigu jų itin pagausėja, gali sutrikti natūralus vandens savireguliacijos procesas (mažėja vandens skaidrumas, pakinta jo spalva, padaugėja organinių medžiagų, sutrinka deguonies režimas, todėl gali pradėti dusti žuvys).

Upėms paprastai būdinga mažesnė eutrofikacija nei uždariems ir sekliems vandens telkiniams (mažiems ežerams, tvenkiniams) ir ji nesukelia neigiamų padarinių vandens biotai. Neryje dumblių gausa pastebima kasmet vasaros laikotarpiu, ilgesnį laiką laikantis šiltiems orams.

Kaip sakė Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros Vandenų būklės vertinimo skyriaus vedėja Audronė Pumputytė, minėtųjų Neries vandens kokybės fizikinių-cheminių rodiklių tyrimų, taip pat rugpjūčio 1-2 d. Neryje ties Buivydžiais, žemiau Vilniaus ir aukščiau Kauno vykdyto valstybinio monitoringo duomenimis, tiriamų medžiagų koncentracijos upės vandenyje buvo būdingos šiltajam metų periodui ir jų padidėjimo nenustatyta. Neries vandenyje ištirpusio deguonies yra pakankamai.