Per sostinėje surengtą akciją apie tūkstantis asmenų paraginti patraukti arba utilizuoti automobilius-vaiduoklius. Šių savininkai sako, kad nugabenti mašiną į metalo supirktuvę jiems neapsimoka.

Tuo metu Lietuvos automobilių sąjungos direktorius tvirtina, jog būtina užpildyti įstatymų spragas, nes tokios akcijos kaip ši problemą išsprendžia tik tam kartui, rašo Lrt.lt.

Kaip lrt.lt informavo Vilniaus savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento direktoriaus pavaduotojas Gintaras Tamošiūnas, per šių metų lapkričio mėnesį vykusią akciją „Išvalykime kiemus nuo nenaudojamų automobilių“ buvo gauta per 600 skambučių ir laiškų iš pačių gyventojų. Dar apie daugiau nei 300 automobilių-vaiduoklių informavo seniūnijų darbuotojai.

Akcijos rezultatus sostinės savivaldybės darbuotojas vertina kaip „pakankamai džiuginančius“, nes per pavasarį rengtą tokią pačią akciją buvo surinkta žinių apie mažiau (beveik 700) nenaudojamų automobilių.

„Gavome informacijos iš žmonių, viską patikrinome ir nufotografavome. Kartu už automobilių stiklo užkišome lapelius, kad savininkas privalo pasitraukti transporto priemonę, kitu atveju jam bus taikomos baudos.

Kartu su Automobilių perdirbėjų asociacija dar papildomai informavome, kur jiems ir ką su automobiliu daryti, jeigu nebenori jo tvarkytis. Informaciją apie tuos automobilius, kurie iki šiol nepatraukti, persiuntėme policijai. Ji pagal numerius, nustatys savininkus, kam priklauso tie automobiliai ir jų lauks dar vienas įspėjimas“, – sakė G. Tamošiūnas.

Jo teigimu, jeigu automobiliai vis tiek nebus patraukti, jų savininkų lauks baudos iki 1000 litų. Taip pat yra galimybė automobilius konfiskuoti.

Tuo metu lrt.lt kalbintas automobilio-vaiduoklio savininkas Petras (vardas pakeistas – lrt.lt) leido aiškiai suprasti, kad pats savo noru turimo metalo laužo niekur iš po langų negabens, nes tai kainuoja, o „krizės metu 100 litų irgi pinigas“.

„Tiesiog pradėjo gesti, teko jo atsisakyti, įsigijome paprastesnę ir pigesnę mašiną, o turėtą (1985 m. gamybos) nusprendėme parduoti. Niekas nepirko – taip ir stovi.

Mokėti už tai, kad aš atiduodu savo geležį, nelabai racionalu. Jeigu nemokamai išsivežtų, aš ją mielai išregistruočiau ir tegul vežasi.

Kol niekas nepasikeis utilizavimo sistemoje, tikrai nesiruošiu artimiausiu metu gabenti jos į supirktuvę. 100 litų šiais laikais irgi pinigas. Tiek metų stovėjo, tai dar palauks“, – atviravo vilnietis.

Kad automobilius pristatydami į metalo supirktuves savininkai patiria nuostolių, ir tai juos atgraso nuo tokio žingsnio, pastebi ir Lietuvos automobilių sąjungos direktorius Kęstutis Kestenis.

„Situacija tokia, kad už automobilį, kuris yra metalo laužas, praktiškai nieko nemokama. Pačiu geriausiu atveju – 100 litų. O jo transportavimas (pristatymas į supirktuvę – lrt.lt) tam žmogui kainuoja 150 litų. Gerai, jeigu jis už tą metalo laužą dar gauna 100 litų. Tada jam minusas, sakykime, 50 litų.

Kiekvienas individualiai galvoja. Aš pažįstu žmonių, kurie sako: „Galbūt detalę dar kokią parduosiu, ką čia aš dabar kažkur važiuosiu, man ten nieko neduoda, neapsimoka, sumokėsiu pinigus ir viskas. Tegul stovi, o gal kas atsiras ir nupirks už 200 litų“. Arba, būna, nusiperka naujesnį automobilį, galima sakyti beveik naują, o tą seną palieka po langais rūdyti – čia grynai apsileidimas“, – teigia K. Kestenis.

Jo teigimu, problema ta, kad jeigu nenaudojamas automobilis tvarkingai stovi (nesvarbu, kieme ar aikštelėje) – jo niekas neturi teisės judinti: „Kartais jį nutrenkia ir neleistinoje vietoje, bet nuosavybė pas mus – šventas dalykas“.