Vilniaus valdžios sugalvota seniūnijų reforma kelia vis daugiau aistrų. Tačiau ji bus įgyvendinta nepaisant nei visuomenės, nei Vyriausybės, nei pačios valdančiosios koalicijos išreikštų didelių abejonių.

Maištas ar savireklama?

Sostinės savivaldybės taryba pritarė Vilniaus valdžios planams pertvarkyti seniūnijas. Tačiau ne taip sklandžiai, kaip valdantieji tikėjosi. Savivaldybės ketinimai pertvarkyti seniūnijų tinklą neįtiko ne vien jų paslaugomis besinaudojantiems miestelėnams, bet ir valdančiosios daugumos partneriams.

Lietuvos socialdemokratų partijos valdyba(LSDP) prieš tarybos posėdį išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad partijos Vilniaus skyrius nepritaria Vilniaus savivaldybės iniciatyvai naikinti didžiąją dalį seniūnijų Vilniaus mieste. Anot socialdemokratų, tokia reforma sulaukė ne tik didžiulio visuomenės pasipriešinimo, bet ir prieštarauja Lietuvos socialdemokratų partijos programai, kurioje vienu iš svarbiausių tikslų – visuomenės įtraukimas į valdymą sudarant sąlygas dalyvauti priimant sprendimus.

Socialdemokratų nuomone, darant tokias reformas, pirmiausia reikėjo atsiklausti visuomenės nuomonės, tačiau nebuvo atliktos jokios apklausos.

Kaip tarė socialdemokratai, taip ir padarė – balsavime dėl seniūnijų reformos jie susilaikė. Tačiau galima įtarti, kad tai tėra šios partijos narių reklaminė akcija, norint įtikti vilniečiams ir tuo pat metu nesutrukdyti priimti sprendimą.

Prieš savaitę spaudos konferencijoje pristatant seniūnijų reformą vicemeras Romas Adomavičius nė vieno priekaišto jai neturėjo. Merui Artūrui Zuokui giriant seniūnijų skaičiaus mažinimą jo pavaduotojas tik pritariamai lingavo galva.

Tąkart klausimų kilo tik kitam miesto tarybos socialdemokratui Jurui Poželai, kuris piktinosi, kad tarybos narių meras apie reformą iš anksto neinformavo, visi sprendimai priimami neatsiklausus koalicijos partnerių.

Šoka pagal dūdelę?

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vicemeras Jaroslavas Kaminskis dienraščiui sakė, kad jo vadovaujama frakcija jokių abejonių dėl seniūnijų reformos merui neišreiškė ir palaiko idėją.

„Mūsų galva, reforma yra gera ir reikalinga, darbas pradėtas ir jį reikia tęsti. Seniūnijų tinklas iš tiesų jau turi pasikeisti, reikia permainų, gyventojams tai bus naudinga“, - kalbėjo vicemeras.

Jis pridūrė, kad iš darbo pokalbių savivaldybėje nesusidarė įspūdis, kad socialdemokratai nepritaria reformai.

„Aš nežinau, kas jiems netiko. Bent iki šiol nebuvo jie jokių priekaištų dėl reformos išsakę, bent aš negirdėjau“, - kalbėjo J.Kaminskis.

Vicemeras Darbo partijos narys Jonas Pinskus BNS taip pat sakė, kad kiti koalicijos partneriai palaiko siūlymą pertvarkyti ir labiau centralizuoti seniūnijas. J.Pinskus stebėjosi socialdemokratų pozicija priešintis pertvarkai.

Darbo partijos 2011-ųjų rinkimų į savivaldybių tarybas programos gairėse numatyta „suteikti seniūnijoms finansinį savarankiškumą, įteisinti jas kaip savarankiškas asignavimų valdytojas. Biudžeto, Kelių fondo ir visas kitas seniūnijai patvirtintas lėšas, paskirstyti tik bendru seniūno ir seniūnaičių (bendruomenių pirmininkų) sutarimu“.

Vis dėlto, tarybos narys konservatorius Raimundas Alekna prasitarė žinąs, kad ir šių partijų nariai nepalaiko reformos, tačiau norėdami išlikti valdančiojoje daugumoje stengiasi „šokti pagal A.Zuoko dūdelę“.

„Kalbėjausi su kai kuriais iš čia esančių politikų, jie tikrai nepalaiko reformos. Jų partijų pozicija irgi yra nepalaikyti šios pozicijos. Ypač Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir socialdemokratų. Kodėl yra balsuojama atvirkščiai?“, - stebėjosi politikas.

Daugiau skaitykite ketvirtadienio dienraštyje „Vilniaus diena“.