Ekonominio nuosmukio nukamuotoje rinkoje architektams tapo ankšta. Šiais laikais iš architekto amato išgyvena tik tie, kurie turi aukštai vertinamą profesionalo reputaciją, taip pat tie, kuriems netrūksta kūrybiškų minčių.

Rinkoje nebeišsitenka

Kai tam tikri valstybės teisės aktai leido atsirasti „pusiau architektams“, tai yra, kai net geodezininkams leista rengti teritorijų planus, šioje rinkoje tapo labai ankšta, dėstė viešumo vengęs architektų cecho atstovas.

Tokius projektų rengimo rinkos dalyvius patys architektai vadina „planktonu“. Jų labai daug, manoma, kad todėl paslaugų kainos gerokai kritusios. Jie graibsto smulkius užsakymus ir bando išgyventi.

Šiuo metu Architektų sąjunga vien Klaipėdos apskrityje vienija apie 100 narių. Nepriklausančių sąjungai yra antra tiek.

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities skyriaus pirmininko Vaidoto Dapkevičiaus įsitikinimu, būtų įdomu atlikus tyrimą išsiaiškinti, kaip architektai pasiskirsto toje rinkoje.

Dabar architekto profesija apima labai daug sričių – jie planuoja teritorijas, projektuoja statinius, pastatų interjerą. Būtent teritorijų planavimas kurį laiką daugiausiai ir maitino architektų įmones.

Aukojama kokybė

Kai kuriuos architektus gelbėja savivaldybių užsakymai. Tačiau čia privalomi viešųjų pirkimų konkursai, kur laimi projektai, pasiūlyti už mažiausią kainą.

Jau pastebėta, kad pigūs projektai negarantuoja kokybės.

Beje, į Klaipėdos rinką yra įsisukę architektūros specialistai iš Kauno ir Vilniaus. Ten veikiančios stambesnės projektavimo bendrovės neretai samdo ką tik baigusius aukštąsias mokyklas absolventus ar net architektūros specialybės studentus, kurie rengia tuos projektus.

Klaipėdos savivaldybėje jų darbai neretai sulaukia aštrios kritikos. Valdininkai priekaištauja, kad jaunieji architektai iš Vilniaus ar Kauno nežino Klaipėdos miesto vietos ir specifikos. Teigiama, kad kitų miestų architektų parengtuose projektuose gausu neatitikimų. Todėl esą pastaraisiais metais labai daug atsitiktinių, nekokybiškų projektų.

Teigiama, kad dabar tampa madinga, kai parengtus projektus pristatinėja nebe jį rengę architektai, o projektų vadovai, kurie paprastai apie architektūrą nieko nenusimano ir yra tik vadybininkai.

Teko persikvalifikuoti

V.Dapkevičius pabrėžė, kad architektai glaudžiai susiję su statybomis. O per ekonominį sunkmetį sumažėjo planavimo darbų apimtys, taip pat ir planavimo bei projektavimo įkainiai.

„Dalis architektų, prasidėjus ekonominei suirutei, persikvalifikavo. Jie imasi smulkesnių darbų – jei anksčiau žmogus projektuodavo namus, dabar imasi palėpių ar interjero projektavimo“, – tikino V.Dapkevičius.

Architektai tampa imlūs bet kokiam darbui, bet ar nuo to gerėja kokybė, klausė Architektų sąjungos vadovas. Teigiama, kad kai specializacija keičiama, kartais pritrūksta žinių.

Tačiau dažniausiai reklama apie architektų profesionalumą eina iš lūpų į lūpas. Savo vardą vertinantys projektuotojai darbą stengiasi atlikti kuo kokybiškiau, nes 95 proc. naujų užsakovų apie architektus sužino per savo pažįstamus, pas kuriuos šie dirbo.

„Gal čia toks kultūrinis Lietuvos savitumas. Bet kiek teko bendrauti su užsakovais, architektą jie renkasi pagal rekomendacijas“, – teigė V.Dapkevičius.

Architektai pabrėžia, kad sumaištį į jų darbą įneša dažnas statybos reglamentų ir valstybės aktų keitimas, kai nustatoma projekto rengimo ar derinimo tvarka. Esą tai architektą kaip kūrėją labai išmuša iš vėžių, nes jis priverstas įsikūnyti į biurokratą.

„Ir rinkoje ima dominuoti tie architektai, kurie geriau išmano ne architektūrą, o vadybą. Tada projekto derinimai juda greičiau, bet projekto kokybė ima atsilikti. Stengiamės labiau akcentuoti architekto kaip kūrėjo misiją“, – tikino V.Dapkevičius.