„Iš principo, yra idėja pirmiausia sukelti tuos padalinius, kurie dabar yra ne mūsų centriniame pastate, o kitose nutolusiose vietose, ar nuomojamose patalpose, ar savivaldybei priklausančiose“, – BNS sakė savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.

Jo teigimu, tokių padalinių savivaldybė turi iki dešimt, kaip Socialinės paramos ir paslaugų skyriai, Vidaus audito skyrius ir kiti. Taip pat į naujas patalpas būtų perkeltos kai kurios biudžetinės įstaigos, kaip Socialinių paslaugų centras.

„Tame objekte būtų numatoma įrengti klientų aptarnavimo arba priėmimo centrą, veikiantį vieno langelio principu, kur galėtų atvykti ir kreiptis absoliučiai visi gyventojai, kuriems reikia bet kokių savivaldybės paslaugų, ne tik minėtų skyrių“, – kalbėjo T. Metelionis.

Dabar kauniečiai priimami pagrindiniame savivaldybės administracijos pastate Laisvės alėjoje.

Anot T. Metelionio, architektūrinio konkurso sąlygose numatytas statinio plotas siekia apie 3,8 tūkst. kvadratinių metrų.

Senamiestyje taip pat reiktų kurti naujus traukos centrus ne tik gyvenimui, bet ir žmonių priėmimui.

Savivaldybės administracijos užsakymu konkursą organizuoja Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius, paraiškos priimamos nuo rugsėjo 20 dienos. Su konkurso laimėtojais savivaldybė ketina derėtis dėl projektavimo sutarties sudarymo.

Administracijos direktoriaus manymu, statybos galėtų prasidėti ne anksčiau kaip 2028-ųjų viduryje.

„Nebus svetimkūnis“

T. Metelionis teigia girdintis kritiką, kad pastatas bus didelio tūrio, užgoš šalia pilies esančią teritoriją.

„Pagal detalųjį planą toje vietoje gali būti projektuojamas ir statomas ne daugiau kaip trijų aukštų pastatas. Manome, tiek savo tūriu, tiek savo aukščiu jis tikrai nebus kažkoks svetimkūnis“, – sakė administracijos direktorius.

Lietuvos architektų rūmų (LAR) eksperto Daliaus Šarakausko LRT televizijai išsakytą vertinimą, kad ši vieta valdininkų pastatui yra per gera, savivaldybės atstovas vadina subjektyviu.

„Ką reiškia per gera vieta tokiai funkcijai? Turbūt, labai svarbi šitai vietai pastato architektūra, jos kokybė. Dėl to ir buvo paskelbtas architektūrinis konkursas, kad pačiu skaidriausiu būdu išrinktume geriausią projektavimo pasiūlymą“, – kalbėjo T. Metelionis.

„Teko girdėti ir kitokių nuomonių, (...) yra nemažai kritikos, kad senamiesčio gyvenimas lėtėjantis, laisvalaikio ir komercijos centras persikėlė į Laisvės alėją, Nepriklausomybės aikštę. Senamiestyje taip pat reiktų kurti naujus traukos centrus ne tik gyvenimui, bet ir žmonių priėmimui“, – pridūrė jis.

„Turėtų atsirasti aukščiausios prabos pastatai“

Architektų rūmų Kauno regioninės architektūros tarybos (KRAT) narys Audrys Karalius BNS sakė administraciniam pastatui prie pilies nematantis motyvo, „išskyrus tą, kad iš įvairių patalpėlių susodinti į vieną vietą būrį valdininkų“.

„Yra netaktas, nekuklu, nelogiška, nefunkcionalu. Visaip kaip kritikuotina ši vieta dėl tokio pastato tipo“, – kalbėjo architektas.

„Šiuo atveju eilinių klerkų, ne kokios Vyriausybės, (...) susireikšminimas yra toks liguistas, kaip koks nešikas, atnešęs picą su treningais, bando atsisėsti prie šventinio stalo, tarp šeimininkų, į pačią garbingiausią vietą“, – sakė jis.

A. Karaliaus manymu, šalia pilies turėtų atsirasti „aukščiausios prabos“ miesto ir valstybės pastatai, jeigu jiems būtų poreikis.

„Šiuo atveju yra svarbus ne tik pilies vaizdas ir Neries upės panorama, bet ir semantinė logika. Miestuose semantika nuo amžių amžinųjų grindžiama tokiais principais, kad ten, kur yra ypatingi pastatai, rūmai, pilys, šalia atsiranda atitinkamos svarbos kiti pastatai ir paskui tolyn pastatai kuklėja, funkcijos labiau buitinės, rutininės“, – teigė architektas.

Pasak jo, pirminėje savivaldybės schemoje atrodė, kad planuojama užstatyti visą dabartinės automobilių stovėjimo aikštelės plotą iki pilies, tačiau po kelių dienų papildomoje schemoje atsirado viešoji erdvė.

„Čia yra neblogai, lengvinanti aplinkybė“, – pažymėjo A. Karalius.

Ragina teritoriją planuoti kompleksiškai

Anot eksperto, problema, kad teritoriją, kuriai paskelbtas architektūrinis konkursas, savivaldybė pateikia „kaip atskirai ištrauktą dantį“.

„Tokios urbanistinės teritorijos konversijos, užstatymo sprendinių negalima daryti po kąsnelį. Pradžioje turi būti padarytas visos teritorijos urbanistinis modelis ir tik po to galima gabalėliais, kaip Vilniuje darytas Paupio rajonas“, – sakė A. Karalius.

Jo teigimu, planuojamas plotas prie pilies gali būti užstatytas, bet tam reikia turėti logikos, proto, ūkiškumo.

„Valdininkai ir pats meras turėtų rasti savyje daugiau kuklumo, nelįsti su savo paprasta, biurokratiška aptarnaujančia funkcija į patį svarbiausią urbanistinį epicentrą, į miesto širdį“, – kalbėjo A. Karalius.

„Jeigu UNESCO darytų Lietuvoje savo būstinę, galėtų būti tokioje vietoje kaip ofisinis pastatas. (...) Aš kalbu apie tai, kad tokioje vietoje galėtų atsirasti atitinkamas, adekvatus, brangioje, reikšmingoje vietoje – reikšmingas objektas“, – pridūrė architektas.

Pasak A. Karaliaus, tokie projektai, jų urbanistinė paskirtis, funkciniai ryšiai pirmiausia turėtų būti svarstomi Regioninėje architektūros taryboje, tik po to skelbiant konkursą.

„Dabar viskas apversta aukštyn kojomis, jie paskelbia konkursą, kad bus užstatyta. (...) Nėra prasukta su profais diskusija. Yra paskelbtas konkursas ir po to klausia visuomenės, bet konkursas jau paskelbtas, taškas padėtas“, – kalbėjo KRAT narys.

Architektų pasiūlymų laukiama iki gruodžio vidurio

Kaip praėjusią savaitę pranešė savivaldybė, miestas turi viziją prie Kauno pilies vietoje antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės įrengti parką, maždaug 280 vietų požeminį garažą ir administracinį savivaldybės pastatą.

Šie objektai planuojami 1,61 hektaro ploto sklype, administracinį statinį ketinant projektuoti trikampio formos Jonavos ir A. Jakšto gatvių sankryžos vietoje.

Pasak Architektų sąjungos, iš rugsėjį paskelbto architektūrinio konkurso dalyvių tikimasi tvarių sprendimų, šiuolaikiško ir maksimaliai atviro visuomenei pastato.

Pasiūlymus teikti galima iki gruodžio 12 dienos, sprendimą dėl geriausiųjų trejeto numatyta skelbti kitų metų sausį.

Pirmos vietos laimėtojui atiteks 13 tūkst. eurų premija. Antros geriausios idėjos autoriams bus skirtas 10 tūkst. eurų, trečios – 7 tūkst. eurų piniginis prizas.

Šią senamiesčio dalį su kitapus Neries esančia Brastos gatve savivaldybė taip pat planuoja sujungti pėsčiųjų ir dviratininkų tiltu.