5 metrai 30 centimetrų - su džiaugsmu šeštadienį Santakos parke betemstant išmatavo kauniečiai entuziastai, sumanę pastatyti didžiausią besmegenį mūsų šalyje.

Vilniečiai surengė sniego mūšį, kaip Kaunas galėtų išnaudoti ne kasmet regimas sniego pusnis? Tokia mintis ilgai kirbėjo 27 metų geodezininkui, renginių organizatoriui Šarūnui Dainauskui. Nors spaudžiant šaltukui neįmanoma suristi net ir nediduko sniego rutulio, kaunietis vis tik ryžosi kviesti bendraminčius statyti besmegenį milžiną.

Idėjos autorius neturi duomenų, ar Lietuvoje kada nors siekta didžiausio sniego senio rekordo. Tačiau jis tikras, kad šią žiemą niekas kitas nedrįso gaminti rekordininko iš puraus ir nelimpančio sniego.

Antai Latvijoje, Siguldoje neseniai „suręstas“ septynių metrų aukščio sniego galiūnas, pasak Š.Dainausko, gamintas iš dirbtinio sniego.

Kauniečiams viso labo gelbėjo savivaldybės atstovų atsiųstas „Kauno švaros“ nedidelis traktorius, kuris sustūmė sniegą maždaug 20 metrų spinduliu link buvusio stadiono apšvietimo stulpo - šis atstojo besmegeniui stuburą.

Š.Dainauskas prisipažino svarstęs, kaip padaryti sniegą lipnesnį. Būtų buvę galima apipurkšti vandeniu arba maišyti sniegą su druska - vis šioks toks sukibimas. Tačiau tai - nemenkos išlaidos, kurias užkrauti sau entuziastas nenorėjo.

Idėjos autorius pasirinko mechaninį puraus sniego įveikimo būdą - kojomis. Bet kaip prisikviesti kojų savininkus, kad šie sutiktų minti sniegą, kol šis taps kietas?

Kaunietis tai įstengė padaryti be jokios oficialios reklamos. Jis viso labo socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė apie besmegenio statybos vietą ir laiką. Renginyje „galbūt dalyvausiantys“ pasiskelbė daugiau nei trys šimtai „Facebook'o“ narių. Maždaug tiek, kaip spėja organizatoriai, pakaitomis apsilankė statybvietėje.

Per sniego pusnis vorelėmis brido jaunos šeimos su vaikais, jaunimas, apsiginklavęs termosais, tik vienas kitas nešėsi sniego kastuvą. Mat į Santaką žmonės buvo kviečiami ateiti nešini ne tik karštu vynu bei šašlykais, bet ir darbo priemonėmis. Vis tik smalsių žiūrovų buvo daugiau, nei pagalbininkų.

„Daugelis palaikė žvilgsniu iš tolo - gal bijojo, kad gaus į rankas kastuvą? Vieni norėjo prisidėti, kiti - pažiūrėti. Tai normalu“, - ant „tinginių“ nepyko Š.Dainauskas.