Pirmadienio naktį pajūryje siautusio uragano metu smarkiausiai nukentėjo pusė kilometro Kuršių nerijos kopų.
Kuršių nerijos nacionalinio parko (NP) duomenimis, tokio ilgio kopagūbrio ruožas buvo nuplautas ties Preila.
Parko vadovas Tomas Tukačiauskas sako, kad įvertinus audros stiprumą, tai nėra didelis nuostolis.
„Nuplauta dalis apsauginio kopagūbrio, kurį NP direkcijos specialistai pavasarį sutvirtins, ir pora laiptų. Pasekmės yra mažesnės nei mes patys tikėjomės. Vis tiek dar lauks pavasarinės audros, kurios įprastai padaro daugiau žalos paplūdimiams. Vertinant koks buvo vėjas ir bangavimas, nuostoliai tikrai minimalūs“, - BNS sakė T.Tukačiauskas.
Kuršių nerijos pusiasalis, kaip ir kitos Lietuvos vietovės, neišvengė vėjo išvartytų medžių pridarytų nuostolių.
„Juodkrantėje ties Raganų kalno ekspozicija yra prilaužyta medžių - mes stengsimės pirmiausia sutvarkyti tas vietas, kurios lankomos turistų. O kur miškuose yra pavieniai medžiai, tvarkysime vėlesniu laikotarpiu“, - sakė NP vadovas.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos teigimu, naktį Nidoje fiksuotas 33, Ventėje - 33,5, Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste - 35,1 metrų per sekundę vėjo greitis.
Nuplėšė dalį Klaipėdos arenos stogo
Ko gero, Klaipėdoje nuo audros labiausiai nukentėjo Švyturio Arena. Pirminiais duomenimis, vėtra nuplėšė apie 100 kvadratinių metrų stogo dangos. Išvartyti ventiliaciniai ortakiai, lietus sumirkė daug izoliacinių medžiagų ten, kur neliko stogo dangos.
Nukentėjo ir pastato fasadas bei automobilių stovėjimo aikštelės įrenginiai: išvartyti šlagbaumai, kelio ženklai.
Miesto meras Vytautas Grubliauskas pasakojo, kad nuostoliams nustatyti ir paskaičiuoti sudaryta komisija. Viliamasi, kad arenos suniokojimas bus vertinamas kaip draudiminis įvykis ir nuostolių atlyginimas kris ant draudimo kompanijos pečių.
Be elektros liko 60 tūkst. vartotojų
Gelbėtojų duomenimis, žuvusių, traumuotų dėl sustiprėjusio vėjo nėra, gaisrų taip pat nepadaugėjo.
Dėl naktį kilusio stipraus vėjo pirmadienį 6 val. ryto be elektros Lietuvoje buvo likę apie 60 tūkst. vartotojų.
Dėl vėjo be elektros pirmadienio rytą liko didžiausia Lietuvoje - Dituvos sodų bendrija Klaipėdos rajone.
Elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus benrovės LESTO 7 val. duomenimis, Klaipėdoje dėl vėjo be elektros liko 267, Gargžduose - 425, Kretingoje - per 1,6 tūkst., o Palangoje - 3 tūkst. vartotojų.
Elektros tiekimas 13 val. dar buvo neatnaujintas 44,5 tūkst. vartotojų.
Pirmadienio naktį šalies gelbėtojai 108 kartus vyko šalinti nuverstų medžių, daugiausiai tokių iškvietimų - Klaipėdos apskrityje.
Pirmadienį 04.40 val. Bendrajame pagalbos centre pagalbos numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Klaipėdoje, šalia Trilapio g. ir Liepų g. sankryžos, nugriuvo apleisto pastato siena.
Sustiprėjus vėjui Klaipėdos uoste buvo sustabdyta laivyba, perkėlos dirbo normaliai.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pranešė, jog naktį Klaipėdos jūrų uosto akvatorijoje buvo fiksuotas iki 33 metrų per sekundę vėjo greitis, atitinkantis katastrofinio reiškinio kriterijus.
Naktį Klaipėdoje ugniagesiai kviesti ne mažiau 80 kartų. Medžiai griuvo ant gatvių, Melnragėje vienas jų nugriuvo tiesiai prieš automobilį.
Taikos ir Baltijos prospektų sankryžoje nugriuvo elektros stulpas.
Kruizinių laivų terminale vėjas nuplėšė kavinės stogą.
Rumpiškės gatvėje į vienišos pensininkės butą įgriuvo nulaužta medžio šaka. Išdaužtus langus užkalti ir užkamšyti senolei padėjo gelbėtojai.
Naktį šiukšlių konteineriai skraidė lyg popierinės dėžutės.
Palanga dėl audros didesnių nuostolių nepatyrė.
Kaip pranešė bendrovės „Palangos komunalinis ūkis“ vadovas Konstantinas Skierus, Palangos tiltas audros liko nepaliestas. Sveikos išliko ir paplūdimio kopos.
Kurorto gatvėse išversta apie dešimt medžių, vienas jų užgriuvo ant automobilio, tačiau žmonės nuo stipraus vėjo nenukentėjo.
Daugelyje šalies rajonų vakarų, pereinančio į šiaurės vakarų vėjo greitis siekia 15-22 m/s.
Sinoptikai prognozuoja, kad dieną vakarų, šiaurės vakarų vėjo gūsiai sieks 15-20 m/s, vietomis iki 27 m/s.
PAGD įspėja, kad, pučiant stipriam vėjui, gali lūžti dideli medžiai, kristi jų šakos, griūti statiniai, kristi reklamos stendai, virsti nepritvirtinti įrenginiai. Be to, gali sutrikti ryšiai ir elektros energijos tiekimas. Gelbėtojai ragina nestovėti ir nestatyti po medžiais automobilių, nevaikščioti prie aukštos įtampos elektros linijų.
Sekmadienį nelaimių buvo išvengta
Sekmadienio vidurdienį, sinoptikų duomenimis, Klaipėdoje pūtė 19–23 m/s pietvakarių vėjas. Apie 18 val. vėjas sustiprėjo iki 26 m/s.
Vakar dieną Melnragėje netoli molo esanti automobilių stovėjimo aikštelė lyg vasarą duso nuo mašinų. Pasirengę gamtos atakai žmonės norėjo ne tik pamatyti, bet ir nufotografuoti įspūdingo dydžio bangas.
Mieste nepatogumų ar nelaimių dėl stipraus vėjo iki vakar vakaro buvo išvengta. Tik šeštadienį ugniagesiai kviesti dėl nuplyšusios skardos nuo Kretingos ir Priestočio gatves jungiančio pėsčiųjų tilto.
Sekmadienį Vėžaičių seniūnijoje ant kelio užvirto medis.
Į Smiltynę keltai plaukė įprastai, o darbą stabdyti perkėlos darbuotojai ketino, kai vėjo greitis viršys 27 m/s. Keltams saugiau uraganą išlaukti Smiltynėje.
Sekmadienį įplaukimo į uostą laukė trys laivai. Kaip sakė uosto kapitono pavaduotojas Arvydas Narmontas, šeštadienį vienam konteinerius gabenančiam laivui pasiūlyta įplaukti, tačiau kapitonas atsisakė rizikuoti ir liko laukti ramesnio oro už uosto vartų.
Vakare uosto akvatorijoje vandens lygis pakilo metru. Pasak uosto kapitono pavaduotojo, yra grėsmės, kad pakilęs vanduo gali nutraukti mažesniųjų laivelių švartavimo lynus.
Sekmadienį uosto krantines bei jūrines įmones apžiūrėjo uosto priežiūros inspektoriai, apie gresiantį pavojų perspėtos visos krovos įmonės bei laivų kapitonai. Vilkikai buvo pasirengę suteikti pagalbą.
„Esame, kaip visada, pasirengę sutikti stichiją, panašu, kad šį kartą vėjas bus stipresnis nei įprasta, bet tikimės, kad naktį išgyvensime be nelaimių. Prie stipriausius vėjus pasitinkančių pirmosios, antrosios, trečiosios ir ketvirtosios krantinių laivų nėra“, – vakar pavakarę teigė A.Narmontas.
Sinoptikai prognozavo, kad pirmadienio rytą vėjas turėtų suktis į šiaurės vakarus ir rimti.
|
Faktai Pagal Boforto skalę uraganu laikomas toks ilgai trunkantis vėjas, kurio greitis ne mažesnis nei 30 m/s. Stiprūs vėjai, kurių greitis viršija 28 m/s Lietuvoje praūžia kartą per 4–6 metus. Daugiausia nuostolių padarė 1967 m. spalio 18-ąją pajūryje siautėjęs uraganinis, 40 m/s vėjas, gūsiuose siekęs iki 48 m/s. Labai smarkus vėjas, patekęs į uraganų kategoriją ir gavęs vardą Anatolijus, pūtė Lietuvoje 1999 m. gruodžio 4 d. Uraganas judėjo 160–180 km/val. greičiu ir vėjas, įsibėgėjęs virš jūros, labai didele jėga užgriuvo pajūrį. Nidoje vėjas buvo sustiprėjęs iki 40 m/s, Klaipėdoje – 38 m/s, kituose rajonuose – 28–32 m/s. Žuvo 2 žmonės, keletas buvo sužeista. Lietuvos pajūriui buvo padaryta milžiniška žala – bendri nuostoliai buvo įvertinti 36,6 mln. litų. 2005 m. sausio 9 d. Lietuvos vakarinę ir šiaurinę dalį niokojo uraganas Ervinas. Jo metu didžiausias vėjo greitis buvo užfiksuotas Palangoje (32 m/s). Lietuvoje Ervinas padarė nuostolių už 22,3 mln. litų. |
|---|
Naujausi komentarai