Kilus visuomenės ir Vyriausybės pasipiktinimui dėl didelių šildymo sąskaitų už lapkričio mėnesį Vilniuje, Vartotojų teisių apsaugos tarnyba ketina aiškintis, ar sostinės gyventojams centralizuotai šilumą tiekianti bendrovė „Vilniaus energija“ veikia sąžiningai.

Ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis, antradienį susitikęs su Energetikos ministerijos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Valstybinės vartotojų apsaugos tarnybos atstovais, BNS patvirtino, kad pastaroji įpareigota pradėti tyrimą dėl galbūt nesąžiningos „Vilniaus energijos“ komercinės veiklos.

„Labai svarbu, kad Vartotojų teisių apsaugos tarnyba įsitrauktų atlikdama tyrimą dėl galimos nesąžiningos komercinės veiklos. Toks tyrimas reikštų, jeigu tarnyba patvirtintų, kad faktas yra toks - nesąžiningos komercinės veiklos - tada būtų taikomos tam tikros ekonominės sankcijos šilumos tiekėjui. Be abejo, šiai dienai “a priori„ negalime pasakyti, bet iš tikrųjų mums didelį nerimą kelia situacija Vilniaus mieste“, - kalbėjo kancleris.

Anot jo, rimtų abejonių kelia sąskaitos už šilumą būtent Vilniuje, ko negalima pasakyti apie visus kitus miestus.

„Kalbame ne apie kainas, bet apie staiga padidėjusį šilumos energijos suvartojimą. Mes priimame argumentą, kad didėjo kuro kainos, bet susidaro įspūdis, kad iš tiesų 17-18 procentų didėjo energijos suvartojimas. Toks suvartojimas, mūsų nuomone, yra nepagrįstas, kai visoje Lietuvoje vartojimas visai nedidėjo arba mažėjo“, - BNS sakė D.Matulionis.

Pasak jo, Vartotojų teisių apsaugos tarnyba jau renka visą reikalingą informaciją, preliminarių išvadų tikimasi sulaukti sausio pradžioje.

„Jeigu bus konstatuoti faktai, kad buvo klastojami dokumentai, sąskaitos - pradžioje rašomas vienas plotas, o po to - kitas, siekiant nuslėpti arba padidinti kainą, tuomet tokiu atveju informacija turės būti perduota atitinkamoms teisėsaugos institucijoms,“, - sakė jis.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį pareiškė, jog išaugusios šilumos kainos sostinėje yra įžūlaus piktnaudžiavimo rezultatas, o atsakomybę dėl to turi prisiimti Vilniaus savivaldybė.

Tuo tarpu Vilniaus meras Artūras Zuokas BNS teigė, jog prezidentės pozicija „parodo pritarimą teiginiams, kad per paskutinius trejus metus šilumos ūkyje nevyko jokios esminės permainos ir dėl to atsakomybė pirmiausia tenka Vyriausybei bei Energetikos ministerijai“.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas pirmadienį pareiškė, jog toliau ketinama aiškintis, kodėl Vilniuje palyginti šiltą lapkritį buvo sunaudota gerokai daugiau šilumos ir smarkiai išaugo sąskaitos už šildymą. Jo tvirtinimu, Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdomos bendrovės „Vilniaus energija“ atsakymai ministerijos netenkina.

Priimant Lietuvos prezidentės inicijuotas Šilumos ūkio įstatymo pataisas, teigta, kad jos atpigins šilumą šalies vartotojams.