Šįkart ištrauka iš Ričardo Gavelio kūrinio „Vilniaus pokeris“. Anot rašytojo, Vilniuje niekada nesijausi vienišas, tereikia pajusti savo miestą, su juo susidraugauti.

Ričardas Gavelis
„Vilniaus pokeris“

„Tačiau jis nebuvo visiškai vienas. Greta trūkiai kvėpavo pavargęs Vilnius. Miestas buvo savas ir skaidriai liūdnas. Jis suprato Dainių. Kiek kartų pačiam Vilniui buvo tekę gūdžiai kautis su priešais. Dainius jautė, kad miestas jį palaiko. Vilnius iškart privarė jam apytuštį troleibusą. Išlipus Kalvarijų rajone, iškart patuštino gatvę, kad Dainiaus nematytų tie, kuriems nereikia.

Dainius apsidairė: apie jį niūksojo nepažįstamas Vilnius, miestas, pasirodąs tik vienišiems drąsuoliams, siekiantiems švento tikslo. Vilnius nuplėšė kasdieninį šydą ir atidengė tikrąjį veidą: suvargusį, bet ryžtingą. Namai aplink buvo šleivi ir nušiurę, tačiau gatvelės, kuriomis jam reikėjo eiti, keistai nušvito. Dainius tikrai nebuvo vienas, gimtasis miestas jį palaikė.“