Referendumą dėl atominės elektrinės statybų gali ištikti toks pat likimas, kaip ir ankstesnius, – jis gali neįvykti. Tačiau viskas yra politikų rankose, kaip tvirtina Zenonas Vaigauskas, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas.

– Seimas šią savaitę nusprendė, kad referendumas dėl atominės elektrinės statybų vis dėlto bus kartu su Seimo rinkimais. Su referendumais Lietuvai nesiseka – jie tiesiog neįvyksta, nes prie balsadėžių neateina pakankamai piliečių. Ar yra ženklų, kad šįsyk bus kitaip?

– Iš tiesų, jei pažvelgsime į praeitį, tikimybė, kad jis įvyks, nedidelė. Tačiau viskas priklausys nuo agitacijos. Gal referendumo klausimas taps labai svarbia šalies aktualija rinkėjams. Tai priklausys nuo politikų: kiek ir kaip jie pateiks informacijos, ar ji bus suprantama ir aktuali rinkėjams. Ir tai netrukus pamatysime – pažiūrėsime, kaip vyks referendumo agitacijos kampanija.
Esminis klausimas paprastas: ar referendumo dėl atominės elektrinės tematika taps viena svarbesnių šių Seimo rinkimų temų, ar vis dėlto ne. Kol kas į šį klausimą atsakyti sunku.

– Kai 2008-aisiais vyko referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės, jokių diskusijų beveik nebuvo.

– Taip, tai nebuvo pagrindinė diskusijų prieš rinkimus tema. Kaip ir šis referendumas, jis buvo vėlokai paskelbtas. Be to, ir jo oponentų beveik nebuvo. Taip, jis neįvyko, nes balsavo tik keliais procentais mažiau rinkėjų, nei tikėtasi.

– Ar šįsyk vėl taip nebus? Politikai mano, kad referendumas aktyvumą padidins.

– Tai, kad rinkimuose dalyvaus daugiau nei 50 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių – labai optimistiška prognozė. Nors kol kas sunku pasakyti. Politikai tokių vilčių turi. Į rinkimus kasmet, beje, kaip ir Vakarų Europoje, ateina vis mažiau gyventojų. Liūdna, kad kai kurie piliečiai savo teisę spręsti, ką išrinkti, užleidžia kitiems, o patys nuo dalyvavimo nusišalina. Lietuvoje ši tendencija akivaizdi.

– Ką darys VRK, kad referendumas kainuotų kuo mažiau?

– Svarbiausia, žinoma, surasti pinigų referendumui organizuoti. Vyriausybė, kaip suprantu, nusiteikusi jų duoti. Mes jau pradėjome rūpintis, kad Referendumo įstatymas būtų pakeistas, taip sutaupytume nemažai pinigų. Mat Seimo ir Referendumo įstatymuose yra tam tikrų procedūrinių skirtumų: kitokios rinkėjo kortelės, pažymėjimas – tai reikia suvienodinti. Tikiuosi, kad politikai rudenį priims pakeitimus. Tai galima bus padaryti skubos tvarka. Įvedus pakeitimus rinkėjas vieną kartą pasirašęs gautų išsyk tris biuletenius.

– Pakeitus įstatymą referendumas kainuotų 2 mln., o ne 4 mln. litų?

– Taip, būtent dėl įstatymo pakeitimų ir susidaro tas skirtumas. Su įstatymo pakeitimais – 2 mln. litų, be jų – 4 mln. litų.

– Kas suryja didžiąją dalį šių pinigų?

– Ogi papildomas vaikščiojimas pas rinkėjus. Štai 16 tūkst. žmonių turi eiti pas rinkėjus ne vieną, o du kartus: atskiri vokai, rinkėjo kortelės ir pan. Tai nemažai kainuoja. Be to, kur dar balsuojantys iš anksto. Jų būna 100–120 tūkst. žmonių. Tai suryja papildomų pinigų.

– O kaip referendumo formuluotė: „Ar pritariate naujos atominės elektrinės statybai Lietuvoje?“ Kai kurie politikai skelbia, kad ji netinkama, nes jei piliečiai pasakys, kad nepritaria, tai nieko ir nereikš.

– Formuluotė yra tokia, kokia yra. Tik pasakyčiau taip, kad ji tinkamiausia atominės elektrinės statybos entuziastams, tiems, kurie šias statybas palaiko.
Pagal Referendumo įstatymą balsuojama už formuluotę. Ji arba priimama, arba ne. O jeigu nepriimama, tai teisiškai nelieka jokio dokumento. Nebent suskaičiuojama ir paskelbiama, kiek nepritaria. Bet tas nepritarimas netampa teisės aktu.
Kalbant apie formuluotę, šiuo atveju sudėtingiau yra referendumo oponentams. Jei buvo norima oponuoti, tai reikėjo priešingos formuluotės, kad nepritariame statybai. Tai štai referendumo oponentai ir entuziastai šįsyk susikeitė vietomis. Jiems bus sunkiau viską paaiškinti rinkėjams. Keista, kai referendumo šalininkai turės sakyti, kad balsuokite prieš.

– Ar iki Seimo rinkimų likus 80 dienų yra ko nors netikėta, jeigu kalbėtume apie dalyvausiančias partijas? Šiemet, regis, mažiau kandidatų registruojasi.

– Iki rinkimų dar nemažai laiko. Štai iki rugpjūčio 10 d. visi norintys dalyvauti rinkimuose turi užsiregistruoti kaip politinės kampanijos dalyviai. Jeigu neužsiregistruos, negalės dalyvauti rinkimuose. Liko nedaug laiko, o politinės kampanijos dalyviais  dar nėra užsiregistravusios net kai kurios partijos. Keista, kad tiek mažai save iškėlusių kandidatų. Vakar jų užsiregistravę buvo vos 13. Paprastai rinkimuose tokių dalyvauja apie 40–50. Ir jei jie neužsiregistruos iki rugpjūčio 10 d., rinkimuose dalyvauti negalės. Kodėl taip elgiamasi, nežinau. Gal mes „studentų tauta“, viską daranti paskutinę naktį?

– Kaip VRK vertins tuos kandidatus, kurie dar neužsiregistravo kaip politinės kampanijos dalyviai, bet jau agituoja?

– Dėl to problemų kilti neturėtų. Jie turės pranešti, kiek išleido pinigų agitacijai, ir viskas. Pinigai, sumokėti už informaciją, paskleistą iki užsiregistruojant, bus įskaitomi į rinkimų išlaidas ir įskaičiuojami į lėšų rinkimams limitą. Kandidatų pavardes numatome skelbti rugsėjo 14 d. Būna ir taip, kad kandidatas į kandidatus agituoja ir pamato, kad tautos palaikymo nesulauks, ir į rinkimus neina. Tai įprastas dalykas.

– Ar yra kokių pokyčių pačiame VRK darbe? Juk komanda – nauja.

– Šiokių tokių taip, bet jie nedideli. Štai persikėlėme į naujas patalpas. Per praėjusius Seimo rinkimus buvo labai sunku dirbti, nes tuo metu Seimo rūmai buvo remontuojami. O kokių nors radikalių permainų nėra.

– Gal vis dėlto bus stiprinama VRK komanda? Juk keista, kai dirba tik trys žmonės, nagrinėjantys politinių partijų finansines ataskaitas.

– Pats esu ne kartą kartojęs, kad žmonių per mažai. Imamės žygių bandydami įtikinti politikus, kad vis dėlto tą žmonių skaičių reiktų padidinti.

Lietuvoje iki šiol surengta 10 referendumų

1991 02 09 Gyventojų visuotinė apklausa dėl Lietuvos nepriklausomybės. Priimta.
1992 05 23 Dėl prezidento institucijos su dideliais įgaliojimais. Nepriimta.
1992 06 14 Dėl sovietų kariuomenės išvedimo ir okupacijos padarytos žalos atlyginimo. Priimta.
1992 10 25 Dėl Konstitucijos priėmimo. Priimta.
1994 08 27 Dėl neteisėto privatizavimo, nuvertintų indėlių ir akcijų bei pažeistos teisėsaugos. Referendumas neįvyko dėl menko rinkėjų dalyvavimo.
1996 10 20 Dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo ir kai kurių Seimo įgaliojimų pakoregavimo. Nepriimta.
1996 10 20 Ar kompensuoti gyventojų indėlius teisingai privatizuojant valstybės turtą? Nepriimta.
1996 11 10 Dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Referendumas neįvyko dėl menko rinkėjų dalyvavimo.
2003 05 10 ir 11 Dėl Lietuvos įstojimo į ES. Priimta.
2008 10 12 Dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo. Referendumas neįvyko dėl menko rinkėjų dalyvavimo.