Nauja antigravitacijos teorija teigia, kad paslaptingoji juodoji materija, kurios vis nesėkmingai tebeieško astronomai, tėra tik iliuzija.

Tamsiosios medžiagos teorija buvo iškelta dar 1993 m. Stebint galaktikų spiečių išorines galaktikas buvo pastebėta, kad šios sukasi apie kitas galaktikas greičiau nei spiečiaus viduje esančios galaktikos. Teoriškai, dėl didesnio sukimosi greičio, išorinės planetos turėtų būti išsviestos į tarpgalaktinę erdvę, bet taip nenutikdavo. Taigi fizikai sugalvojo, kad galaktikos yra apsuptos naujos, tik erdvėje esančios, nematomos medžiagos ir pavadino ją juodąja medžiaga (arba materija). 

Tęsiant tyrimus paaiškėjo, kad paslaptingoji nematoma tamsioji materija sudaro net 83 proc. Visatos masės, matoma medžiaga (žvaigždės, planetos ir t.t.) tesudaro tik likusius 17 proc. 

Ilgai buvo laikoma, kad tamsiosios medžiagos teorija teisinga ir mokslininkai beatodairiškai stengėsi ją aptikti. Pastaruoju metu daugėjant tyrimų iš kitų fizikos sričių imta abejoti ir tamsiosios medžiagos teorijos patikimumu.

CERN laboratorijoje (Šveicarija, Ženeva) dirbantis fizikas Draganas Hajdukovičius pasiūlė naują teoriją, kuri teigia, kad tamsioji medžiaga tėra iliuzija ir iš tikro neegzistuoja. Naujoji teorija trumpai vadinama kvantinio vakuumo teorija.

Fizikas kvantiniu vakuumu vadina visą tuščią erdvę esančią tarp įvairių dangaus kūnų, kvantinės fizikos dėsniai teigia, kad ta erdvė nėra tuščia o joje verda ištisas kvantinis „gyvenimas“. Materija susidurdama su antimaterija išskiria energiją ir išspinduliuoja kitas elementariąsias daleles. Viskas vyksta labai labai greitai, todėl stebėti šio proceso praktiškai neįmanoma, bent jau dabartiniais prietaisais.

D. Hajdukovičius pasiūlė iš pažiūros beprotišką idėją: o kas jeigu medžiaga ir antimedžiaga skiriasi ne tik savo krūviu, bet gravitacinėmis savybėmis? Tokių medžiagų susidūrimai galėtų „pagaminti“ ir reikiamą gravitacinį lauką kuris neleidžia galaktikoms „pabėgti“ iš spiečių. Tamsioji medžiaga lieka tik iliuzija. Fizikas šiuo metu remiasi tik matematiniais skaičiavimais ir naujausiais fizikos atradimais, nors dauguma mokslininkų nesutinka, kad materija ir antimaterija skiriasi ir gravitacinėmis savybėmis. 

Fizikas Deividas Evansas naująją teorija pavadino „labai įdomia teorine mankšta“, ir teigė, kad dar neskuba atmesti tamsiosios medžiagos teorijos. Kiek nuosaikiau komentavo kitas CERN mokslininkas Michaelis Doseris: „D. Hajdukovičiaus idėja neįprasta, bet nereiktų jos atmesti, o kruopščiai patikrinti. Pagrindinė tamsiosios medžiagos teorijos silpnoji vieta ta, kad per tiek laiko dar nepavyko jos surasti ar įrodyti, kad ji tikrai egzistuoja. Po kelių metų gausime pirmuosius duomenis iš Didžiojo elektronų greitintuvo. Tada manau jau galėsime ir patvirtinti arba atmesti D. Hajdukovičiaus teoriją.“