Daug metų vandenį tyrinėjantis japonų mokslininkas Masaru Emoto teigia, kad vandenį dėl savo unikalaus laidumo veikia visos aplinkos įtakos – jis tirpdo ir perneša medžiagas bei sugeria visas įvairių objektų skleidžiamas vibracijas. Savo teiginį jis argumentuoja vandens molekulių nuotraukomis. Mokslininkas fotografavo jas būsenoje, kai vanduo formuojasi į ledą. Nuotraukos parodė, kad bene baisiausiai vandenį veikia mikrobangų krosnelės, televizoriaus, kompiuterio ir mobiliųjų telefonų skleidžiamos bangos.

Pasak M. Emoto, šaltinio vanduo ne tik skanus, bet ir suformuoja nuostabius kristalus, kadangi jis veikiamas natūralių teigiamų gamtos procesų. Visai kitoks yra vanduo iš čiaupo. Nors jis laikomas taip pat saugiu, šaldamas taisyklingos formos kristalų nesudaro. Mokslininko teigimu, taip yra todėl, kad jis valomas chloru. Dioksino teršalais užterštas vanduo visai nesuformuoja jokių kristalų.

Knygoje M. Emoto pateikia kontroversiškų pavyzdžių, kaip vandenyje esą „įsispaudžia“ informacija. Mokslininkas aprašo eksperimentą su ryžiais. Vieni buvo mirkomi vandenyje, prie kurio labai dažnai buvo sakomas žodis „ačiū“. Šie ryžiai pradėjo rūgti ir gardžiai pakvipo salyklu. O štai ryžiai, kurie mirko vandenyje, šalia kurio buvo dažnai kartojamas žodis „kvailys“, supuvo ir pajuodo.

Skirtingose vietose pastovėjęs vanduo šąla skirtingai

Knygos autorius yra įkūręs laboratoriją, aprūpintą naujausiomis technologijomis, galinčiomis fotografuoti užšalusio vandens kristalus. Pradžioje jis dirbo su labai tiksliu mikroskopu, per kurį tyrė buitiniame šaldiklyje užšaldytą vandenį. Tačiau nuotraukos buvo daromos kambario temperatūroje, todėl ledas greitai ištirpdavo. Užtruko labai daug laiko, kol pavyko nufotografuoti pirmuosius kristalus. Dabar eksperimentai atliekami dideliame šaldiklyje, į kurį galima įeiti ir kurio nuolatinė temperatūra yra 5 laipsniai šalčio. Beje, kristalus sušalusiame lede galima matyti tik labai trumpą laiką. Jie pasirodo tik 20-30 sekundžių tuomet, kai temperatūra pradeda kilti, o ledas tirpti. Kaip atliekamas eksperimentas? Mokslininkas skirtingų rūšių vandenį pila į atskirus indus ir tris valandas juos šaldo šaldiklyje (20 laipsnių šalčio temperatūroje).

Savo knygoje M. Emoto pateikia nuotraukas kristalų, kurie susiformuoja vandeniui pabuvus prie kolonėlės, iš kurios sklinda įvairaus žanro muzika, taip pat prie kompiuterio, televizoriaus, mobiliojo telefono ir mikrobangų krosnelės. Būtent paskutinės nuotraukos padarė didžiulį įspūdį Onkologijos instituto fitoterapeutui Juozui Ruoliai. Pasak žinomo specialisto, šios nuotraukos jį paskatino atsisakyti maisto šildymo mikrobangų krosnelėje. „Seniai diskutuojama apie mikrobangų poveikį. Šios nuotraukos atrodo įtikinamai, kadangi eksperimentiškai užfiksuotos laboratorijoje. Lygiai taip pat įvairūs prietaisai veikia ir mūsų organizme esantį vandenį“, - vienoje savo paskaitoje svarstė J. Ruolia.

Vanduo sudaro apie 70 proc. žmogaus kūno, o M. Emoto nuotraukos parodo, kad mikrobangos visiškai suardo vandens molekulių struktūrą. Tiesa, jo eksperimentai mokslinėje bendruomenėje nėra plačiai pripažįstami, tačiau jie atveria unikalų vandens kristalų pasaulį ir perša mintį, kad šią sritį iš tiesų verta tyrinėti.

Oficiali ir neoficiali pozicija

Pasaulio sveikatos organizacija yra paskelbusi, kad mikrobangų spinduliai nedaro kenksmingo poveikio nei žmogui, nei maistui. Jautrūs joms gali būti tik širdies stimuliatoriai, todėl jį turintiems žmonėms rekomenduojama nestovėti šalia veikiančio prietaiso. Oficialūs mokslo šaltiniai teigia, kad moksliniais tyrimais neįrodyta, kad ruošiant maistą mikrobangų krosnelėje, būtų daroma žala baltymams, taip pat nesusidaro laisvųjų radikalų, nes mikrobangų krosnelė nesukelia riebalų oksidacijos, nesuyra ir mineralinės medžiagos, išskyrus vitaminą B12, kuris saugo nuo mažakraujystės. Taigi nurodoma vienintelė grėsmė: jei žmogus valgo nuolat mikrobangų krosnelėje gaminamą maistą, iškyla mažakraujystės išsivystymo rizika.

Tačiau pavieniai mokslininkai jau keletą dešimtmečių bando įrodyti, kad mikrobangų krosnelėse gamintas maistas kenkia žmogaus sveikatai. Mikrobangų krosnelių priešininkai dažnai prisimena prieš 20 metų įvykusį atvejį, kai JAV ligoninės pacientas mirė nuo anafilaktinio šoko, kai jam buvo perpiltas kraujas, iki kūno temperatūros pašildytas mikrobangų krosnelėje. Anot jų, tai rimtas pretekstas tyrinėti šio prietaiso poveikį giliau.

Be to, keli mokslininkai eksperimentavo su augalais. Vieni jų buvo laistomi paprastu vandeniu, kiti – mikrobangų krosnelėje pašildytu ir atvėsintu vandeniu. Nuo pastarojo augalai esą labai greitai sunyko.

Taip pat buvo atliktas tyrimas su savanoriais, kurie penkias dienas į tuščią skrandį gaudavo žalio pieno, pašildyto ant viryklės pieno, pasterilizuoto pieno, pakaitinto mikrobangų krosnelėje pieno bei šviežių daržovių, pagamintų tradiciškai daržovių, paprastai atšildytų šaldytų daržovių, tų pačių daržovių, atšildytų ir pagamintų mikrobangų krosnelėje. Prieš valgį ir po jo buvo imami kraujo mėginiai. Žmonių, kurie valgė mikrobangų krosnelėje apdorotą maistą, kraujyje buvo nustatyti žymūs pokyčiai, bylojantys apie kraujo degeneraciją, kuri vyksta vystantis kraujo vėžiui. Anot tyrėjų, mikrobangos suardo ir deformuoja maisto molekules ir sukuria naujus junginius, kurie mūsų organizmui nėra įprasti.

Pasak Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Technologijos mokslo laboratorijos vedėjo dr. Algio Liutkevičiaus, veikiant mikrobangoms kiekviena maisto molekulė, pasižyminti dipolinėmis savybėmis, t. y. turinti priešingo ženklo elektros krūvius, yra vartoma keliais milijardų kartų per sekundę, todėl labai sparčiai įkaista. Šio vartymo metu vitaminų ir mineralų netektis yra minimali, tačiau visiškai suardoma riebalų ir rūgščių struktūra. Todėl mikrobangų krosnelėje nereikėtų kaitinti maisto, kuriame yra aliejų ar kitų riebalų, pavyzdžiui, bet kokio riebaluose gaminto maisto, pieno produktų, riešutų, sėklų, nes tuomet lieka suardyta struktūra. Taigi vanduo į šį sąrašą nepatenka. Kita vertus, mokslininkas teigia, kad šios srities išsamių tyrimų labai trūksta.