Lapkričio 4 d. Tarptautinės Teorinės ir Taikomosios Fizikos Generalinėje Asamblėjoje (General Assembly of the International Union of Pure and Applied Physics) paskelbta apie periodinės cheminių elementų lentelės papildymą trimis naujais cheminiais elementais – darmstadžiu (darmstadtium, Ds, eil. nr. 110), rentgeniu (roentgenium, Rg, eil. nr. 111) ir koperniciu (copernicium, Cn, eil. nr. 112).

Šie cheminiai elementai yra tokie nestabilūs, jog juos įmanoma susintetinti tik laboratorijoje, kur jie netrukus skyla į kitus elementus. Dėl itin didelio nestabilumo apie šias medžiagas kol kas žinoma labai nedaug – jų egzistavimo laikas per trumpas, jog būtų galima atlikti kokius nors eksperimentus. Be to, gamtoje jų nėra aptikta. Elementai vadinami supersunkiaisiais arba transuraniniais elementais.

Kopernicis (Cn, 112)

Laikinai vadintas ununbiu (ununbium), naujasis elementas kopernicis (Cn, 112) buvo pavadintas lenkų astronomo Nikolajaus Koperniko (1473-1543) garbei. Jis pirmasis iškėlė prielaidą, jog Žemė sukasi aplink Saulę, o ne atvirkščiai, ir tapo naujos gamtos mokslų paradigmos, kuri vadinama „Koperniko revoliucija“ (angl. – „Copernican Revoliution“) pradininku.

2009-ųjų liepos mėnesio pranešime elementą atradusio Vokietijos GSI Helmholco Sunkiųjų jonų tyrimų centro (GSI Helmholtz Centre for Heavy Ion Research) mokslininkų kolektyvo vadovas Sigurdas Hofmanas (Sigurd Hofmann) pabrėžė, jog koperniciu naujasis elementas buvo pavadintas „siekiant pagerbti iškilų mokslininką, kuris pakeitė žmonijos požiūrį į pasaulį.“

S. Hofmanas su kolegomis pirmasis susintetino šio ypatingai radioaktyvaus elemento atomą 1996-ųjų vasario 9 d., įvykdydamas cinko ir švino atomų susidūrimą. Nuo to laiko laboratorijose buvo susintetinti ir užregistruoti 75 kopernicio atomai. Beje, eksperimentą pakartoti pavyko labai negreitai – tik po 10 metų.

Rentgenis (Rg, 111)

Cheminis elementas nr. 111, kuriam suteiktas rentgenio pavadinimas, atrastas 1994 m. gruodžio 8 d., kai to paties GSI tyrimų centro tyrėjams pavyko sukurti išsyk tris šio elemento atomus. Prieš mėnesį mokslininkų kolektyvas buvo paskelbęs apie dar vieno iki tol nežinoto cheminio elemento atradimą. Šiam elementui buvo suteiktas pavadinimas „darmstadis“.

Pakartoti rentgenio sintezės reakciją tyrėjų kolektyvui pavyko taipogi neišsyk – kitus tris rentgenio atomus chemikai susintetino 2002-iasiais vykdyto eksperimento metu.

Rentgenis buvo pavadintas vokiečių fiziko Vilhelmo Konrado Rentgeno (1845-1923) garbei. Iki tol darbinis šio elemento pavadinimas buvo unununis (unununium). V. K. Rentgenas 1885 m. lapkričio 8 d. atrado rentgeno spindulius. Už atradimą 1901 m. mokslininkas buvo apdovanotas Nobelio premija fizikos srityje.

Darmstadis (Ds, 110)

110-uoju numeriu periodinėje lentelėje įvardyto darmstadžio laikinasis pavadinimas buvo ununilis (ununnilium). Pirmąsyk susintetinti jį pavyko 1994-ųjų lapkričio 9 d., GSI laboratorijoje netoli Darmstado miesto. Atominį elementą atrado S. Hofmano kuruojami Peteris Armbrusteris (Peter Armbruster) ir Gotfridas Miuncenbergas (Gottfried Münzenberg). Darmstadžio atomą susintetinti pavyko įvykdžius švino sunkiojo izotopo ir nikelio-62 atomų susidūrimą. Eksperimentą pakartojus su nikelio-64 izotopu, pavyko susintetinti devyniais atomais daugiau.