Astronomai aptiko mažą galaktiką, nematomą per teleskopus, kuri, kaip manoma, gali būti sudaryta vien iš tamsiosios medžiagos.

Naujai rasta galaktika yra nepaprastai tolima ir labai mažytė. Ji skrieja kaip didesnės galaktikos palydovė. Nors teleskopai negali pastebėti tokių nykštukinių galaktikų, mokslininkai apie jų egzistavimą sužino pagal nedidelius šviesos, keliaujančios pro jas, iškraipymus, atsirandančius dėl traukos, rašo SPACE.com. 
Mokslininkai mano, kad tamsioji medžiaga, kuri gali būti sudaryta iš egzotiškų šviesos neatspindinčių dalelių, sudaro apie 98 proc. visos medžiagos visatoje. Tačiau jos niekada nepavyko aptikti tiesiogiai. Tokių tamsių objektų, kaip ši tolima galaktika, atradimas galėtų padėti tyrėjams geriau suprasti, kas tamsioji medžiaga yra ir kaip ji veikia aplink esančią įprastą medžiagą. 

Naujoji nykštukinė galaktika yra už maždaug 7 mlrd. šviesmečių, o tai reiškia, kad jos šviesai prireikė 7 mlrd. metų, kad pasiektų Žemę. Ji sveria maždaug 190 mln. kartų daugiau nei Saulė. Tai gana didelis skaičius, tačiau paprastai galaktikų masės prilygsta dešimčių milijardų Saulių masei. 

„Tai mažiausios masės galaktika, kokią iki šiol stebėjome tokiu atstumu“, – teigė tyrimo bendraautorius Matthew Augeris iš Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje. 

Dar toliau, už maždaug 10 mlrd. šviesmečių, yra kita galaktika, kurios šviesa pakeliui į Žemę keliauja pro tamsiąją nykštukę ir jos motininę galaktiką. Šiai šviesai sklindant kosmosu, ją išlenkia įsiterpiančios galaktikos ir jos palydovės trauka, sukurdama iškreiptą, kreivą paveikslą, vadinamą „Einsteino žiedu“. Šis procesas vadinamas gravitaciniu lęšiavimu. 

Nors didžiąją dalį šio iškraipymo sukelia stipresnė motininės galaktikos trauka, tyrėjai, naudodami kompiuterinį modelį, ieškojo nedidelio papildomo iškraipymo, kurį sukuria nykštukinės palydovės trauka. 

„Tai vos pastebimas efektas, kurio plika akimi nepamatysi. Tą galima padaryti tik pašalinant modelį iš duomenų“, – aiškino M. Augeris. 

Astronomams taip pat pagelbėjo ypač didelės raiškos nuotraukos, kurias padarė Kecko observatorija Havajuose. 

Kadangi galaktika yra taip toli ir taip sunkiai matoma, astronomai negali tikrai pasakyti, ar ji susideda beveik vien tik iš tamsiosios medžiagos, ar joje paprasčiausiai yra vien labai blankios žvaigždės, kurių tokiu atstumu negalima matyti. 

Tačiau yra priežasčių manyti, kad labai mažos masės tamsiosios galaktikos gali egzistuoti nepriklausomai nuo jokios matomos medžiagos, teigia tyrėjai. Mažame tamsiosios medžiagos telkinyje galėjo būti dujų, iš kurios susiformavo žvaigždės, tačiau vėliau jos žuvo ir sprogo supernovų sprogimu. Visos likusios dujos pasklido į kosmosą, o tamsiosios medžiagos telkinyje neliko jokios medžiagos, iš kurios galėtų susiformuoti naujos žvaigždės. 

Tačiau teoriniai modeliai šio klausimo iki galo nepaaiškina, o astronomai norėtų daugiau sužinoti, kada susiformuoja lengvos galaktikos iš įprastos medžiagos, o kada tamsiosios medžiagos telkiniai lieka bežvaigždžiai. 

Nykštukinės galaktikos kosmose nėra retenybė, jų yra net mūsų Paukščių Take. Iš tiesų naujai atrasta galaktika yra beveik tokio pat dydžio, kaip ir mūsų galaktikos nykštukinė palydovė Šaulio galaktika. 

„Pirmą kartą gauname informacijos apie objektą, kurio masė palyginama su kai kuriais mažesniais Paukščių Tako palydovais (tokiais, kaip Krosnies ir Šaulio nykštukės), tačiau kurios yra už mūsų vietinės visatos ribų“, – teigė tyrimo bendraautorius Davidas Lagattuta iš Kalifornijos universiteto Deivise. 

Nedaug žinoma ir apie Paukščių Tako palydovus. Juos labai sunku stebėti, o teorijos numato, kad jų yra daug daugiau nei buvo atrasta. Mokslininkai tikisi, kad atradus daugiau nykštukinių galaktikų aplink tolimas motinines galaktikas, gali padėti daugiau sužinoti ir apie mūsų kaimynystę.