Vasario-kovo mėnesiais 21 šalies miškų urėdijoje bus rengiamos konsultacijos miškų savininkams. Susitikimų metu savininkai informuojami miškų naudojimo, atkūrimo, apsaugos, žemės paskirties keitimo ir kitais klausimais.

„Mano miškas - ant Neries upės kranto. Ar galiu jo pasikirsti?“- pasitikslino vienas savininkų.

„Šiuos kirtimus miško savininkai gali vykdyti tik trečios ir ketvirtos miškų grupių miškuose. Jūsų miškas gali būti antros, o gal ir pirmos miškų grupės. Kokiai miškų grupei priskirtas jūsų miškas, galite sužinoti užsukę į mūsų teritorinius poskyrius“,- paaiškino jam A.Balčius.

„Jaunuolyne priaugo drebulių, blindžių, lazdynų. Jei išsikirsiu juos, ar nebausite?“,- nedrąsiai paklausė pagyvenęs žmogus iš salės.

„Tokiam savininkui reikia ordiną pakabinti“,- padrąsino jį miškų kontrolierių vadovas, pridurdamas, jog geras savininkas ne tik gali, bet ir privalo atlikti jaunuolyno ugdymo, retinimo bei einamuosius kirtimus. Jaunuolynų ugdymo kirtimus (iki 20 metų jaunuolynuose) miško savininkas gali vykdyti be leidimo ir be pranešimo apie ketinimus kirsti. O baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimams pakanka pateikti pranešimą teritoriniam miškų kontrolės poskyriui.

Kas kita, jei savininkas brandų mišką nori kirsti plynai. Tuomet būtina gauti leidimą kirsti mišką, o jeigu miškas yra didesnis kaip 3 ha dar būtinas ir miškotvarkos projektas.

Plynai pagal pateiktą pranešimą galima vykdyti tik sanitarinius kirtimus stichinių nelaimių miškuose atvejais.

Už neatkurtą mišką - tūkstantinės baudos

Na, o plynai iškirstą mišką būtina per 3 metus atkurti. „Jeigu mišką iškirtote 2009 metais, pernai jis jau turėjo būti atkurtas. Šįmet mūsų kontrolieriai eis ir juos tikrins“,- savininkams priminė VMT Miškų kontrolės skyriaus, Kauno teritorinio poskyrio vedėjas Voldemaras Švėgžda.

Už neatkurtą miško hektarą, jo teigimu, gresia tūkstančio litų bauda. Pareigūnui - pusantro tūkstančio. Tačiau, pasak V. Švėgždos, neatkurtų miškų pastaruoju metu pasitaiko retai. Miško atkūrimo reikalavimai dabar yra paprastesni – buvęs miškas atželia ir savaime. Dažniausia, žinoma, drebulėmis, beržais, baltalksniais, tačiau iš savininkų nebereikalaujama, kad vietoje buvusio eglyno būtinai būtų atsodintos eglės. Jo reikalas, kokias medžio rūšis jis nori turėti savo miške.

„Žinoma, - pastebėjo V.Švėgžda,- turi būti ir atitinkamas miško tankumas, ir medelių kokybė“. Reikia žiūrėti, koks tas savaiminis beržas. Jei keružis, teks jį pakeisti kitu.

Taip pat nėra ko tikėtis, kad tinkamai miškas atžels nederlingose augavietėse. Tačiau Ukmergės rajone tai nėra itin aktualu – žemė čia pakankamai drėgna ir derlinga. Problema kita: derlingoje žemėje pirmieji suželia lazdynai, jie ima stelbti vertingų medelių rūšis. Tad želdinių ir žėlinių priežiūra, jaunuolynų ugdymas tampa neišvengiama būtinybė.

Kelrodis - miškotvarkos projektas

„O jeigu žemės ūkio paskirties žemė pati apaugo mišku, kaip pakeisti jos paskirtį?“- klausė miško savininkai. Ne vienas jų pateikė ir konkretų pavyzdį, kai miškas jau kaip reikiant, eglės – riešo storumo, siūruoja ir pušys, tačiau Nekilnojamojo turto registre šis žemės sklypas tebėra žemės ūkio paskirties. „Dar mus nubaus, kad apleidome žemę ir už ją padidins mokesčius“, - nerimavo savininkai.

Keičiant žemės paskirtį, kaip paaiškino VMT atstovai, yra du keliai. Pirmas - atlikti geodezinius matavimus, kurie kainuoja nemažus pinigus, po to kreiptis į žemėtvarką, kad pakeistų žemės paskirtį ir Nekilojamojo turto registre įregistruoti miško paskirties žemės sklypą. Kitas - kreiptis į VMT atstovus, kad šie vietoje apžiūrėję mišką išduotų savininkui pažymą ir su ja Nekilnojamojo turto registre įregistruoti miško valdą.

Po to savininkas gali užsisakyti miškotvarkos projektą, kuriame bus numatyti visi darbai 10-čiai metų į priekį. Geriausias kelrodis miško savininkui - miškotvarkos projektas.

„Neseniai paveldėjau tėvelio mišką. Nenoriu iš jo jokios naudos, tačiau pasakykite, ką turiu daryti, kad neprasilenkčiau su galiojančiais įstatymais?“,- klausė vienas miško savininkų.

„Pasidaryti miškotvarkos projektą. Jame bus numatyta, kokį miško plotą šviesinti, kokį išvalyti. Tuomet dar turėsite ir naudos“,- patarė jam VMT Miškų kontrolės skyriaus vedėjas A.Balčius.

O jei savininkui jos nereikia, mišką jis privalo tik saugoti nuo gaisrų, vagių ir ypač ligų.

Sergantis medis – pavojus ir kaimynui

„Miškų patologai šįmet vasarą prognozuoja žievėgraužio tipografo plitimą“, - savininkus įspėjo VMT specialistas A.Balčius. Nors už visų – ir privačių miškų priešgaisrinę bei sanitarinę apsaugą atsakingos valstybinės įmonės - urėdijos, savininkai taip pat įpareigoti laikytis miško priešgaisrinės bei sanitarinės apsaugos taisyklių.

„Dabar, žiemą, sutvarkykite visus virtuolius ir visus džiūstančius medžius“, - patarė jiems A.Balčius. „Džiūstančius“,- dar pabrėžė jis.

Jei medis jau nudžiūvęs, jis nepavojingas. Pavojus kyla tuomet, kai paruduoja spygliai, pasikeičia medžio laja. Iš sergančio medžio išlindusios kinivarpos plinta 3 km spinduliu, tad jos gali užkrėsti ne tik visus savininko, bet ir jo kaimyno bei valstybinius miškus.

Sergančius medžius, specialistų teigimu, savininkai turi nedelsiant išpjauti ir medieną išvežti ne arčiau kaip 3 km nuo miško.

„Mano 60 procentų miško pažeista šakninio puvinio. Norėčiau dabar, žiemą, kai tam tinkamas laikas, jį išvalyti. Tačiau patologai, kol medžiai nesužaliavo, sanitariniam kirtimui nerašo leidimų“, - pasiskundė 4,7 ha miško Smilgių (Panevėžio r.) seniūnijoje turintis savininkas.

Tačiau šioje vietoje VMT specialistai jam negalėjo padėti. Miško sanitarinės apsaugos taisyklėse parašyta, jog lapuočiai vertinami tada, kai jie būna su lapais. „Mes negalime komentuoti įstatymų, jų turime laikytis“, - sakė VMT Miškų kontrolės skyriaus vedėjas A.Balčius.

Ribos turi būti matomos

Kita problema, su kuria susiduria miško savininkai, – jų valdų ribos. A.Balčiaus pastebėjimu, būna, kad kaimynas, nežinodamas savo valdos ribų, nukerta kaimyno mišką, o tada prasideda ginčas. „Siekiant išvengti šių nesusipratimų, siūlome nusistatyti ir prižiūrėti savo sklypo ribas“, - sakė VMT atstovas.

Savininkas turi teisę pusantro metro miško spindį į savo pusę iškirsti be jokio leidimo. Vėliau jį turės prižiūrėti – kartas nuo karto išvalyti atželiančius krūmus tam, kad ribos būtų matomos.

Tačiau valstybinės miškų tarnybos pareigūnai nesprendžia, ar šios ribos teisingos. Pasak jų, tai žemėtvarkos reikalas. „Jei jaučiate, kad riba neteisinga, kreipkitės į žemėtvarkos tarnybas“, - patarė miškų savininkams A.Balčius.

Tuo tarpu Ukmergės rajono miško savininkus atstovaujantis Antanas Hofmanas tokį valdų žymėjimą vertino skeptiškai. „Dažnai savininko įsivaizduojamos ribos nesutampa su geodeziniais matavimais. Tad pradėdami kapoti ribas, galime iškapoti ir ne savo mišką“, - baiminosi jis.

Jis siūlė savininkams pirma atlikti geodezinius matavimus, įregistruoti juos Nekilnojamojo turto registre, o tik tada žymėti ribas.

Miško apsauga - savininko rūpestis

Ši procedūra, žinoma, kainuoja, tačiau po to mažiau bus problemų ir dėl miškų vagysčių. Miško apsauga nuo vagių - taip pat ne valstybės pareigūnų, o pačių savininkų reikalas. „Mūsų du specialistai rajone, o kituose jų yra po vieną, neapsaugos jūsų visų miškų“, - sakė Miškų kontrolės skyriaus vedėjas.

Be to, jis paaiškino, jog miško vagysčių atvejais valstybės pareigūnai už nukentėjusius savininkus neteikia civilinių ieškinių dėl turtinės žalos atlyginimo. „Mes sugausime vagį, teismas nubaus jį administracine ar baudžiamąja tvarka, privers jį atlyginti ir gamtai padarytą žalą, tačiau jums turtinės žalos neatlygins. Žalą iš to niekdario jūs turėsite išsiieškoti patys“, - savininkams paaiškino
VMT Miškų kontrolės skyriaus vedėjas A.Balčius.

Taip pat valstybės pareigūnai nesikiša į miško valdų bendrasavininkių ginčus. „Bendrasavininkių ginčai Ukmergės rajono savininkams nėra labai būdingi. Tačiau Dzūkijoje – taip. Vienas pasimalkauja, o kiti 15 vienos valdos bendrasavininkių užpila mus skundais. Tokiais atvejais mes jiems sakome: broliai ir seserys, susitarkite tarpusavyje. Gražiuoju ar per teismus“, - pasakojo A.Balčius. Todėl ketinantys kirsti mišką savininkai turi gauti raštišką visų kitų bendrasavininkių sutikimą ir tai deklaruoti VMT tarnyboms prašydami jų leidimo ar siųsdami joms pranešimą.

Atsidalinti turimą nuosavybę neatlikus geodezinių matavimų bendrasavininkiai taip pat neturi galimybės – jų sklypų netvirtins notarai. Be to, reikia nepamiršti, kad pagal dabar galiojančius įstatymus 5 ha miško valda yra nedaloma.

Tenka laikytis formalumų

VMT Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vedėjas V.Švėgžda miško savininkams priminė, kokių taisyklių jie turi laikytis, jei už įveisiamą ar jau įveistą mišką jie nori gauti ES paramą.

Pirmiausia, pasak jo, jie neturėtų pamiršti pasirūpinti tą įrodančia pažyma. Jas savininkams išduoda Miškų kontrolės skyriaus teritorinių poskyrių specialistai pagal esamos valdos vietą. Tačiau savininkai, teikdami prašymus išduoti tokias pažymas, labai vėluoja.

Pasodinę mišką, prašymus VMT jie turi pateikti per 10 kalendorinių dienų, o VMT pažymas apie miško želdinimo darbų kokybės įvertinimą privalo išduoti per 12 darbo dienų. Pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatus želdinimo darbų kokybė vertinama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo miško želdinimo darbų įvykdymo.

Pernai paskutinis terminas pateikti prašymus pažymoms buvo lapkričio 1-oji.VMT tarnybos juos gauna iki šiol. „Formaliai galėtume nebeišduoti šių pažymų. Tačiau kol sniego nebuvo, nepaisydami vėlavimų, jas išdavėme. Tačiau dabar po sniegu mes negalime matyti nei pasodintų medelių rūšies, nei jų tankumo, todėl ir tokių pažymų savininkams negalime išduoti“, - aiškino VMT Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vedėjas.

Pažymų, jo teigimu, apie auginamą mišką reikės ir vėliau. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) reikalauja pažymų ir apie želdinių, žėlinių apskaitą pirmaisiais ir trečiaisiais metais po pasodinimo, paskui – apie želdinių, žėlinių vertinimą 5-6 ir 7-8 jų augimo metais. Nepateikus jų, miško savininkams gali kilti problemų dėl paramos išmokėjimo.

Kitas formalumas, kurio savininkai, norintys gauti visą paramą, turi laikytis, tai – sodmenų apsauga. Ji turi būti tokia, kokia numatyta miško želdinimo ir žėlimo projekte. „Pavyzdžiui, jeigu projekte buvo numatyta, jog pasodintus ąžuoliukus turite apgaubti specialiomis apsaugomis, kitus medelius nutepti repelentais, tai tą ir turite padaryti. Jeigu sugalvosite aptverti tvora, nors visi suprantame, kad ji – ne blogesnė apsauga, ji negelbės“, - paaiškino V. Švėgžda.

Konsultuoja nemokamai

Ukmergės miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Vilius Palionis susirinkusiems savininkams pristatė urėdijos veiklą bei jos galimybes padedant jiems ūkininkauti.

Ukmergės miškų urėdija patikėjimo teise valdo daugiau nei 37 tūkst. ha valstybinių miškų, dar per 9 tūkst. ha jos žinioje yra vadinamų rezervinių, tai yra, savininkams gražinti numatytų, bet negrąžintų miškų. Tai viena didžiausių urėdijų šalyje. Pernai jos pajamos viršijo 18 mln. litų.

Pinigus miškų auginimui, priežiūrai ir apsaugai urėdija užsidirba pati. Todėl ji, nors ir turi medienos gamybai bei miškų priežiūrai reikiamos technikos, kvalifikuotus specialistus, paslaugų savininkams teikti už dyką negali. Išskyrus jų konsultacijas. Šios teikiamos nemokamai.

“Mūsų visi girininkai įpareigoti teikti konsultacijas privatininkams, tad jeigu turite kokį konkretų ūkinį klausimą, galite drąsiai į juos kreiptis“, - siūlė urėdijos vyriausiasis miškininkas. Girininkai, jo teigimu, patars miško savininkams, kaip geriau prižiūrėti turimą mišką, ką jame sodinti, taip pat jie gali parengti miško želdinimo ar įveisimo projektus.

Pernai Ukmergės miškų urėdijos girininkijos parengė 6 miško įveisimo projektus, patvirtino 44. Iš viso 224 ha plote. Turėjo galimybių parengti ir daugiau. Parengė tiek, kiek savininkai prašė.

Pernai urėdija savininkams suteikė ir dirvos ruošimo bei miško sodinimo paslaugų. Pastarųjų darbų už 7,5 tūkst., dirvos ruošos darbų - už 8,7 tūkst. litų.

Vyriausiojo miškininko teigimu, pernai urėdija miško savininkams pardavė 20,6 tūkst. miško sodmenų. „Visą perteklių, kurį turėjome, pardavėme 2011 metais“,- sakė vyr. miškininkas. Tuomet savininkams buvo parduota dešimt kartų daugiau - 253 tūkst. sodmenų.

Tais metais visos šalies urėdijos, tikėdamos, jog sodmenų reikės ir savininkams, turėjo jų perteklių. Kai jie jų neišpirko, apturėjo nuostolį. „Todėl nuo šiol žiūrime atsargiau į perteklinį sodmenų auginimą“,- neslėpė urėdijos atstovas. Ketinantiems įsigyti iš urėdijos sodmenų, jis siūlė sudaryti išankstines sutartis. „Prieš kokius tris, keturis metus turėtume žinoti, kiek ir kokių sodmenų reikės, nes jie per metus neužauga“,- tikino vyr. miškininkas.

Dabar urėdija augina 3 mln. 766 tūkst. sodmenų. Tačiau šįmet savininkai galės nusipirkti tik šiek tiek pušies daigų. Kitų sodmenų reikės pačiai urėdijai.

Urėdijos miškai sertifikuoti

„Pirkite statų mišką. Parduotume jį už pusę kainos“, - urėdijai siūlė miško savininkas. Tą pasiūlyti jis galėtų ir kokiai nors privačiai įmonei, tačiau, jo teigimu, nėra garantijos, ar mišką iškirtęs privatininkas jį atsodins. „Yra ir savininkų, kurie atsodina“, - nuramino jį A.Balčius.

Šios paslaugos nesikrato ir urėdija, tačiau tokiu atveju reikėtų vykdyti atskirą savininkų medienos apskaitą. Mat visi urėdijos miškai yra sertifikuoti.

„O kuo jau skiriasi jūsų miškai nuo mūsų?“, - nesuprato savininkas.

„Tuo, kad mes turime sertifikatą“, - nusišypsojo Vilius.

Sertifikuota mediena rinkoje turi ir kitą kainą, nes gamintojas savo produkto iš nesertifikuotos medienos ne visada gali kam nori parduoti.

Ar gali pavienis miško savininkas sertifikuoti savo mišką? „Sunkiai, nes, pirma, sertifikavimas kainuoja nemažus pinigus. Kainuoja ir kasmetinis auditas. Antra, sertifikuotame miške privalu laikytis atitinkamų reikalavimų - nuo darbų iki aplinkos saugos“, - paaiškino urėdijos vyr. miškininkas.

„Miško savininkai palikti likimo valai. Reikia juos vienijančios institucijos, kuri savininkų miškus valdytų, kvalifikuoti miškininkai tvarkytų jų miškus“, - iškėlė problemą savininkai.

LMSA inicijuoja įstatymus

Lietuvoje yra miško savininkus vienijančios organizacijos. Net dvi - Privačių miškų savininkų (PMSA) bei Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA). „Stojimo mokestis - 10 litų, metinis mokestis - 10 litų“, - apie galimybę vienytis pranešė LMSA valdybos narys R.Cicėnas. Tačiau, pasak jo, asociacijoje dirba tik du etatiniai žmonės - pirmininkas ir administratorė. Kiti talkina visuomeniniais pagrindais. Todėl asociacija užsiima daugiau lobistine veikla – inicijuoja įstatymus ir jų pataisas. „Tai, kad šiandien įstatymai tapo palankesni savininkui, nemažas asociacijos nuopelnas“, - tvirtino R.Cicėnas.

Dabar LMSA jėgas skiria naujai įstatymo pataisai, kuri leistų miško savininkui miške, panašiai kaip ūkininkui savo žemėje, statytis statinius.

LMSA atstovas taip pat pakvietė savininkus kreiptis į asociaciją dėl konsultavimosi - asociacija laimėjo Aplinkos ministerijos projektą, todėl jie gali gauti tokią paslaugą.

Keliai kainuoja milijonus

Dar viena problema, kuri buvo aptarta susitikime su miško savininkais, – miško keliai.

„Urėdijos miškuose yra 1890 kilometrų kelių, kuriais naudojatės ir jūs“, - pastebėjo urėdijos vyr. miškininkas V.Palionis. Kelių priežiūra kainuoja nemažus pinigus. „2011 metais jiems skyrėme per 1 mln. 100 tūkst. litų, pernai - beveik milijoną“,- sakė urėdijos atstovas. Ir pridūrė, jog negerai, kai jie suniokojami.

Dažniausia tą padaro ne miško savininkas, o jų miškų ir medienos perpirkėjai. Tačiau po to sugadintų kelių jie atstatyti nenori, o ir nepajėgia.

„Kelių problemą dabar sprendžia ir Susisiekimo ministerija. Štai ką ji siūlo: asmuo, gavęs leidimą kirsti mišką, prieš pradėdamas darbus, privalėtų informuoti valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčią įmonę, taip pat nurodyti leidime kelio, kuriuo bus vežama mediena, pavadinimą, dangos tipą, ruožo ilgį, galimo vežimo pradžią ir pabaigą“, - savininkams perskaitė VMT Miškų kontrolės skyriaus vedėjas A.Balčius. Kai kurios savivaldybės ketina reikalauti iš savininkų, išvežus medieną, priduoti kelią seniūnams. Tačiau, vargu, ar tie siūlymai įgyvendinami.

„Per metus mes išrašome 10 tūkst. leidimų kirsti mišką. Tai kaip tas seniūnas spės priimti kelius? Be to, trečdalis medienos dabar iškertama be leidimų. Kaip tuos sugaudys?“, - svarstė V. Balčius.

Medžiais iš svetur žavėtis neverta

„Girdėjau, jog yra hibridinės drebulės, sumišrintos su klevu, kurios užauga per 25 metus. Tai gal mums verta mišką atželdinti jomis?“ - klausė savininkai.

„Hibridinė drebulė nieko bendra su klevu neturi. Tai - tuopos ir drebulės klonas. Ji iš tiesų labai greitai auga, tačiau per tą greitumą kartais ir nulūžta“, - patirtimi dalijosi urėdijos vyriausiasis miškininkas V.Palionis.

Be to, pasak jo, hibridinės drebulės apsaugai reikės viso komplekto apsaugos priemonių. „Tik su repelentais ar tik tvora neišsiversite, nes hibridinę drebulę graužia visi: pelės, kiškiai, stirnos ir briedžiai“, - aiškino Vilius. Tai savininkui nemažai kainuos. O hibridinės drebulės mediena tinka tik biomasei. Jai realizuoti reikės turėti rinką. Tad savininkui, ypač smulkiajam, vargu ar verta jas auginti. Pasak vyriausiojo miškininko, yra greitai augančių ir tradicinių rūšių, pavyzdžiui beržas. Jis turi ir kur kas didesnę paklausą.

„Ar galiu sodinti raudonąjį ąžuolą“, - paįvairinti savo mišką sumanė vienas iš savininkų. „Ne,- atsakė jam V. Palionis.- Į Miškų atkūrimo nuostatus raudonasis ąžuolas, kaip ir bukas nėra įtrauktas. Jie laikomi svetimų žemių medžiais, todėl juos galite sodinti tik prie sodybų, bet ne miške“.

Susirėmė medžiotojai

„Matau, kad su bebrais, kaip su vėjo malūnais kovoti beviltiška. Matyt, reikia priimti jų taisykles. Jie užtvindė dalį miško, sakau, iškasiu tvenkinį. Bus priešgaisrinei apsaugai. Galbūt galėčiau už jį dar gauti ir paramą?“,- iškėlė idėją dar vienas savininkų.

„Paramos priešgaisrinei apsaugai, žinoma, galite prašyti, tačiau prieš tai padarykite miškotvarkos projektą, kuriame būtų numatytas vandens telkinys. Tačiau juo bebrų nesulaikysite – jie eis toliau ir daugiau tvindys jūsų miškus“, - sužlugdė savininko viltį Vilius.

Kur ir kaip reikia kreiptis dėl žvėrių miškui daromos žalos, savininkams paaiškino urėdijos miško apsaugos inžinierius Evaldas Aštrauskas: „Pirmiausia reiktų kreiptis į medžiotojų būrelį, kuris nuomojasi jūsų miškus, – žvėrių padarytą žalą turi atlyginti medžiotojai.“ Jeigu medžiotojai geruoju nesutinka, kiekvienoje savivaldybėje yra sudaryta žvėrių daromos žalos vertinimo komisija. Ji įvertins žalos dydį ir medžiotojai savininkui turės ją kompensuoti.

Medžioklės tema tarp savininkų sukėlė šurmulį. Vienas savininkas pasakojo, jog medžiotojai vietoje bokštelio įsitaisė jo ąžuole, ir jis niekaip negali jų iš ten iškeldinti. Kitas guodėsi, jog vieną rytą atėjęs į mišką rado išverstą vežimą grūdų ir būrį šernų. Kai grūdų neliko, šernai įsisuko į jo ką tik pasodintą miškelį. Trečias tikino, jog be jo žinios medžiotojai miške pasistatė ir medžioklės bokštelius, ir šėryklas.

Du savininkai, ir abu medžiotojai, susirėmė ne juokais.

„Mes bokštelius statome ne miške, o pamiškėse. Taigi, statėme ir statysime“, - rėžė vienas.

„Aš taip pat medžiotojas, bet tu mano miške bokštelių nestatysi“, - atsikirto kitas.

„Stačiau ir statysiu“.

„Bokštelius ir šėryklas? Be mano žinios?“ – kaito aistros.

„Baikit, vyrai. Aš taip pat medžiotojas ir galiu tik ilgėtis anų laikų, kai be savininko žinios galėjome statytis bokštelius kur panorėję. Šiandien to negalime. Po Konstitucinio teismo išaiškinimo tam reikia gauti savininko leidimą“, – užgesino aistras trečias medžiotojas - A.Balčius.

Pažeidimų mažėja

Aistringi medžiotojai nuotaikos sau nesugadino.„Išsakiau savo poziciją, išgirdau atsakymus į rūpimus klausimus. Svarbiausia, jog atsakymai buvo paprasti ir aiškūs“, - kalbėjo jau nusiraminęs vienas jų.

Tai, kad konsultacijos yra naudingos, pripažino abi pusės – ir konsultantai. „2008 metais šalyje nubaudėme 2,7 tūkst. asmenų, pernai – tik 500. Labai sumažėjo neteisėtų kirtimų. 2009 metais neteisėtai buvo iškirsta 40 tūkst., praeitais metais - 5 tūkst. kietmetrių medienos“, - pastebėjo
VMT Miškų kontrolės skyriaus vedėjas A.Balčius.

Vidutinis valdos plotas - 3 ha

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šįmet sausio 1 dieną Ukmergės rajone buvo įregistruotos 5827 privačios miško valdos, kurių bendras plotas 17 tūkst. 621 ha. Širvintų rajone – 5 333 valdos, kurių bendras plotas 11 tūkst. 931 ha.

Iš viso Ukmergės miškų urėdijos veiklos teritorijoje yra 12 tūkst. 24 privačios miško valdos. Bendras jų plotas 31 tūkst. 699 ha. Tai sudaro 40,5 proc. visų jos teritorijoje esančių miškų.

Tik 106 privačios valdos Ukmergės miškų urėdijoje yra didesnės nei 20 ha. Daugiausia yra nuo 1 iki 5 ha miško valdų - 5747.

Vidutinis Ukmergės miškų urėdijos teritorijoje privačios miško valdos plotas – 2,64 ha.

Iš viso šalyje šiuo metu yra 279 tūkst., 670 savininkų, kurie valdo daugiau nei 818 tūkst. ha miškų. Vidutinis miško privačios valdos plotas šalyje - 2,93 ha.