Sausio gale stoję šalčiai – visada dėsningi, o šiemet netikėti, dar kartą priminė, kad žiemos reikia visada tikėtis ir jai ruoštis. Ko gero, tokias tiesas visada reikia kartoti tik mums, žmonėms. Gyvūnai šaltį sutinka pasiruošę, ko gero – jis niekam nepadarys žalos. Visų pirma, iki pats sausio vidurio buvo gražaus laiko gyventi sočiai ir saugiai, todėl dabar nerasime pavargusių ir išalkusių žvėrių ar paukščių. Žinoma, nereikėtų pamiršti, kad net ir trumpa žiema skubės atlikti tai, kas yra jai lemta - išrinkti tuos, kurie populiacijoms negali būti naudingi: silpnuosius, vėlai gimusius, paliegusius.

Kokie sotūs ir saugūs besijaustų gyvūnai, tačiau šalčiai keičia jų įpročius. Ypač lengvai šie pokyčiai stebimi smilginių strazdų gyvenime. Šie paukščiai, pulkeliais skraidę po laukus, miško aikšteles, iki sausio vidurio lesę ant žemės surastą maistą, dabar turi „prisiminti“ žiemos racioną: gudobelių, šaltalankių, putinų vaisiukus, obuolius. Jiems tinka bet kokie vaisiai, sėklos, todėl jų ieškoti strazdai ir skuba prie žmogaus. Daugelis dekoratyvinių augalų užmezga uogas ar vaisiukus, nužydėjus lieka sėklų galvelės, todėl strazdai čia randa pakankamai maisto. Tiesa, šis maistas taip pat neamžinas – savaitgalį stebėjau smilginius strazdus, kurie gnaibė jau paskutines šaltalankių uogeles, nors prieš savaitę oranžinės jų kekės buvo apkibusios šakas. Žinoma, strazdams badas negręsia – jie tikrai suras pakelėj pabirusius grūdus, nupustytos kalvelės viršūnėje pagnaibys želmenų, pažnaibys pumpurų.

Smilginiai strazdai šiandien įprasti mūsų žiemos paukščiai. Tačiau prieš 40 metų kiekvienas jų stebėjimas buvo sensacija, apie tai mielai skelbdavo „Mūsų gamtos“ žurnalas. Sunku pasakyti, kodėl strazdai vis dažniau pasilieka žiemoti. Gali būti, kad taip plečiasi šios rūšies populiacijos ribos. Žiemojančių mūsų krašte smilginių strazdų sužieduojama nedaug, todėl negalima pasakyti, ar tai mūsų krašto paukščiai. Gamtininkai mano, kad jie yra atskridę ir rytų, mūsų krašte jiems savotiška „šiltesnė‘ žiemavietė.

Beje, daug kas klausia – ar dažnai žiemoja kitų rūšių strazdai? Jau seniai prie miestų, atviro vandens telkinių žiemas praleidžia juodieji strazdai. Kai kada tenka matyti pavienius baltabruvius strazdus. Tačiau patys įprasčiausi žiemą – smilginiai strazdai, dabar skubantys doroti pernykštį derlių.

Kai kada jie atskrenda ir į lesyklas, ypač jeigu jos įrengtos sode, toliau nuo takų ir namų. Smilginiai strazdai mielai lesa įvairias kruopas ir sėklas, jiems galima padėti perpjautą obuolį, sutarkuotą morką. Lesykloje jie būna agresyvūs, vaiko kitus paukščius.