Mokslininkai, naudojantys tarantulus analizuoti žmonių baimėms, atrado, kad smegenys skirtingai reaguoja į grėsmes.

Reakcija į grėsmes priklauso nuo to, kaip jos arti, kokia jų judėjimo kryptis ir kokį baisų žmonės įsivaizduoja grėsmės sukėlėją, praneša reuters.com.

Tyrinėtojai iš Pažinimo ir smegenų mokslų skyriaus Kembridže, Anglijoje, panaudojo funkcinio magnetinio rezonanso vizualizavimą stebėti 20-ties savanorių smegenų veiklą, kai jie žiūrėjo į tarantulą, padėtą netoli jų kojų ir judantį artyn.

Jų rezultatai parodė, kad skirtingi smegenų baimės tinklo komponentai atlieka specifines atsako į baimę funkcijas ir galėtų padėti mokslininkams diagnozuoti ir gydyti pacientus, kenčiančius nuo klinikinių fobijų.

„Mes parodėme, kad tai ne atskira struktūra smegenyse, tai tam tikras skaičius skirtingų dalių, veikiančių drauge, kad parodytų atsaką į baimę“, – sakė studijai vadovavęs Deanas Mobbsas.

D. Mobbsas įvertino savanorių smegenų veiklą per tris studijų etapus: kai tarantulas buvo dėžutėje šalia jų kojų, artėdavo ir nutoldavo bei kai voras ropojo skirtingomis kryptimis.

„Vorui artėjant įsijungia smegenų panikos sritys“, – sakė D. Mobbsas. Jis sakė, kad suaktyvėjo smegenų atsako į paniką centrai, kai tarantulas šliaužė artyn, labiau negu jam atsitraukiant, nepaisant to, kiek arti jis buvo iš pradžių.

D. Mobbsas paaiškino, kad iš tiesų savanoriai žiūrėjo įmantriai suklastotą video apie tarantulus ir tikėjo šiuos esančius prie jų kojų.

Mokslininkai taip pat iš anksto paklausė savanorių, kaip smarkiai jie bijo tarantulų. Tie, kurie manė būsiantys labiausiai išgąsdinti, susidarė po eksperimento klaidingą įspūdį, koks didelis yra tas voras.

Mokslininkai mano, tai gali būti lūkesčių klaida, dėl kurios išsivysto fobija – iracionali, intensyvi ir nuolatinė baimė tam tikrų dalykų, žmonių, gyvūnų ar situacijų.

 „Tai gali būti pažintinis mechanizmas, kuriuo žmonės įgyja fobijas“, – sako D. Mobbsas. Jo nuomone, didžiulis grėsmingos baimės lūkestis, privertęs padidinti grėsmės apimtį vaizduotėje, galėjo sukelti kaskados efektą, verčiantį smegenis reaguoti į didesnę grėsmę ar paniką, ypač jai artėjant.