Liepos 22 diena visiems laikams įeis ne tik į Norvegijos, bet ir į viso pasaulio istoriją. Pirmiausia – spogdinimai Osle, vėliau – nesuvokiamos žudynės Utiojos saloje.

Būtent jų metu mes praradome daugybę savo bičiulių iš Norvegijos darbo partijos jaunimo organizacijos (AUF).

AUF, kaip ir Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga priklauso pasaulio (IUSY) ir europos jaunųjų socialistų (ECOSY) bendruomenėms. Tai mūsų organizacija partnerė, su kuria turėjome eilę bendrų projektų ir veiklų, bendravome tarpusavyje, lankėmes vieni pas kitus, draugavome vieni su kitais.

Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga nusiuntė nuošidžią užuojautą savo draugams iš Norvegijos.

Nuo įvykių praėjo dar ne daug laiko, sunku daryti išvadas, tačiau kai kurie apibendrinimai jau galimi.

Pirmiausia, mes visi įsitikinome, kad ektremizmas ir panašūs išpuoliai būdingi ne tik islamui, bet ir krikščionybei, kad dešimtys aukų nusinešančių išpuolių organizatoriai yra ne tik didžiuliai tarptautiniai terorizmo tinklai, tokie kaip Al Qaeda, bet ir demokratinėje, žmogaus teises ypač gerbiančioje valstybėje gimę, išaugę ir dirbę pavieniai piliečiai.

Antra, pasirinktas taikinys – jaunimo organizacija, pasisakanti už Norvegijos ir pasaulio atvirumą, žmogaus teises ir pliuralizmą. Žudikas – pats dar jaunuolis – šaudė savo bendraamžius.

Turime iš to pasimokyti ir mes, ypač didelį dėmesį skiriant visuomenės pakantumo, švietimo ir tolerancijos didinimui. Juk nuo eitynių gatvėse šaukiant “Lietuva – lietuviams”, pykčio proveržių interneto komentaruose bei viešojoje erdvėje iki baisiųjų veiksmų ir “naujųjų kryžiaus žygių” skiria plonytė linija.

Šiandien mes visi kartu su norvegų tauta. Šis įvykis tragiškas, bet kartu ir visus įpareigojantis toliau siekti tų pačių minčių ir idealų, kuriais tikėjo taip anksti žuvę mūsų norvegų draugai.

p.s. Man, kaip ir kai kuriems kitiems jauniesiams socdemams teko lankytis Utiojos saloje. Ši sala – unikalus kampelis, kuriame renkasi kairiųjų pažiūrų jaunimas iš viso pasaulio, diskutuoja, bendrauja įvairiausiomis temomis, susitinka vieni su kitais.

Tai sala, kurios svečių namų viename kambaryje draugiškai gyvena žydas ir palestinietis, musulmonas ir krikščionis, baltasis ir juodaodis. Ir staiga šis rojaus kampelis tampa kruviniausių žudynių arena. Bet aš žinau, kad mes dar ne kartą į ją sugrįšime.