Aš tikrai nesu šiuolaikinio meno ekspertas anei joks teoretikas, tačiau negaliu susilaikyti neatkreipęs dėmesio į labai keistą mūsų miesto valdžios tam tikrų meno formų suvokimą ir vertinimą, rašo Utyra.lt.

Fluxus ir graffiti. Kiek žinau, tai net mokyklose šiandien vyresnių klasių moksleiviams šios dvi sąvokos yra pristatomos kaip vienos iš pagrindinių, kalbant apie 20 a. pabaigos meno reiškinius. Abi šias sąvokas reikėtų vartoti drauge nagrinėjant kad ir tokio prancūzo Ben Vautier kūrybą, ar ne?

Tačiau Vilniuje šios dvi meno formos, tegul ir labai prieštaringai vertinamos, miesto valdžios šiandien yra pastatomos viena prieš kitą: mūsų politikams fluxus patinka kur kas labiau nei graffiti.

Galima net sakyti, kad, palyginus su graffiti, Vilniaus tarybos nariai yra pakvaišę dėl fluxus! Arba tiesiog pakvaišę.

Tokia išvada peršasi perskaičius du pranešimus iš savivaldybės. Pirmuoju informuojama apie spaudos konferenciją, kurios tema: „Vilniaus sienos – be grafičių!“.

Antrasis pranešimas skelbia, kad miesto valdžia šiemet sumokėjo dar 1 mln. litų už J. Meko „Fluxus” kolekciją, iš viso įvertinta 13 mln. litų.

Turint galvoje, kad pats J. Mačiūnas savo kolekciją norėjo sudeginti, o J. Mekas ją apdairiai išsaugojo, galbūt šiandien verta pagalvoti apie sostinės sienų gynybą? Kas žino, kokį meną vertins jau kita Vilniaus valdžia.