Atotrūkis didėja

O motyvų išsipasakoti – nemažai. Ir naujas medžių kirtimo vajus, ir vietų, glaudžiai susijusių su miesto tapatybe, atidavimas privataus verslo struktūroms. Įdomus "Kauko" atvejis: privatus verslas stato gyvenamuosius namus ten, kur po to už savivaldybės lėšas bus sutvarkyta infrastruktūra. Greičiausiai tam, kad tie pastatai dar labiau pabrangtų. Tokia miesto plėtros ir modernizavimo vizija, manau, destruktyviai veikia ir miesto tapatybę.

Prieš metus daugiausia kalbėti buvo galima būtent apie ekologijos ir estetikos problemas, o šiemet ne mažiau svarbi tampa ir miesto valdymo demokratiškumo problema. Tai patvirtina keli faktai: suplanuotose teritorijose statybų procesus nuo šiol gali tvirtinti savivaldybės administracijos direktorius be tarybos pritarimo ir atsiskaitymo miestiečiams, prie viso to labai simboliškai atrodo ir priėmimo pas vicemerą metu išsakytas Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo pareiškimas, kad ne humanitarams spręsti, kur kas mieste statoma. Tokių įvykių fone labai įtikinamai skamba architekto A.Karaliaus mintis, kad "tokio atotrūkio tarp Kauno valdžios ir visuomenės nebuvo net sovietmečiu".

Pjaunami medžiai

Štai pareiškiama, kad rekonstruojant Vytauto prospektą būtina kirsti šimtamečius medžius. Net nenurodoma, kada prasidės kirtimas. Argumentuojama, kad Botanikos sodo ekspertai nustatė, jog medžiai serga. Ne pirmas kartas, kai savivaldybė savo poziciją argumentuoja anoniminių ekspertų anoniminiais pasisakymais: taip įteisinamas ir žemaūgius namus prarysiančio monstro Naujamiestyje (Krėvos gatvėje) statybos, taip buvo suplanuotas ir sklypas Trakų / Krėvos gatvių sankirtoje: detaliojo plano išnašose nurodoma ekspertė, kurios kontaktinių duomenų negalima gauti. Jokių argumentų, kaip ji nustatė, kad saugomoje teritorijoje atstumų nuo gyvenamųjų namų neišlaikantys pastatai ir stovėjimo aikštelės tame sklype gali išdygti.

Ne humanitarui aiškinti ir apie medžių ligas, bet paklausti galima. Tad pirmiausia norėtųsi sulaukti atsakymų į tokius klausimus: kodėl M.Valančiaus gatvėje statomas architektūrinius paminklus užstojantis stiklainis, kodėl unikalus Santakos vaizdas darkomas nykiu gyvenamųjų namų kvartalu; kodėl Krėvos gatvėje ketinama, neatsižvelgiant į santykinį aplinkinių pastatų aukštį, žadama statyti daugiabutį, kuris bene dvigubai aukštesnis už aplinkinius namus; kodėl iškirsti medžiai kai kuriose gatvėse taip ir neatsodinti (Gimnazijos gatvėje); ar ekspertai žino, kad tose vietose, kur medžiai atsodinti, daug jų nudžiūvo arba jie vos gyvi (Vasario 16-osios gatvėje).

Dvelkia tuščiagarbiškumu

Vis dėlto veltis į postringavimus, kad turime kurti darnų santykį su natūralia aplinka, neverta. Tokios kalbos atmetamos kaip progreso priešininkų marazmai. Raginti, kad pirmiausia reikia aplinkos taršos tyrimų, taip neverta. Nors norėtųsi, nes kalbama apie naują S.Dariaus ir S.Girėno sporto centrą, kuris pritrauks didžiulius transporto srautus, tad iškirtus medžius atimamas vienintelis natūralus taršą mažinantis šaltinis. Bet bendravimą su Taršos prevencijos ir leidimų departamento Kauno skyriumi teko patirti savo kailiu: taršos normos pakinta nuo neaiškių pogrindinių srovių.

Viso to fone kiek komiškai atrodo deklaruojami lozungai. Pažvelkime, kas iškeliama kaip gražėjančio Kauno ženklai: nauji "Žalgirio" arenos LED, naujos stovėjimo aikštelės vietoj neva apleistų žaliųjų plotų, nauji aukštaūgiai gyvenamieji pastatai, užgožiantys architektūrinius paminklus, darkantys natūralią gamtą, nauji keliai, ryjantys žalumą.

Naujausias kuriozas – psichozė dėl naujosios stoties. Moderni, estetiška, funkcionali – kaip ir normaliame mieste turėtų būti. Bet viešieji ryšiai pirmiausia ištraukė pranašumo prieš Vilnių kortą ir stoties rekonstrukciją pavertė tuščiagarbišku farsu.

Po tokio spektaklio gana originali idėja teatralų apdovanojimus "Fortūna" rengti stotyje atrodė ne kaip įdomi viešųjų erdvių panaudojimo versija, o kaip dar vienas bandymas puikuotis tuo, kas normaliam šiuolaikiškam miestui – natūrali kasdienybė. Argi neprovincialu iš to, kas natūralu ir kasdieniška, daryti stebuklą?

Ko kauniečiams reikia?

Pabaigoje derėtų apsiginti nuo kaltinimų, kad čia spjaudosi viskuo nepatenkintas tinginys lietuvis, dargi konservatorių nupirktas. Nesu aš konservatorius: jų stagnacija buvo dar baisesnė nei dabartinė situacija. Nėra jokių dvejonių, kad reikėjo remontuoti Kauno kelius, atnaujinti autobusų stotį, kad "Kauko" restorano ar Neries krantinės teritoriją būtina tvarkyti, kad reikia atnaujinti Laisvės alėją ar Vytauto prospektą, o miesto vaiduoklius griauti. Niekas dėl to nesiginčija. Klausimas, kaip modernizavimas vyksta: kiek jo procese atsižvelgiama į profesionalų nuomonių įvairovę ir visuomenės interesus, kiek stengiamasi išsaugoti miesto unikalumą.

Tad kyla klausimas: ko kauniečiams reikia? Ar tobulo asfalto maseračiams riedėti ir neva šiuolaikiškumą rodančių stiklinių dangoraižių, ar modernaus, ekologiško, demokratiško dialogo principu formuojamo miesto? Aš už antrą variantą – visomis prasmėmis sveiką miestą, kuris yra atviras savo silpnybėms bei stiprybėms ir tapatybės negrindžia provincialiais mitais.