Kad šioje vietoje reikia dėti daugtaškį, įrodė ir pavasarį įvykę Kauno mero rinkimai. Pretendentų į miesto vadovus debatuose bene daugiausiai idėjų buvo pasiūlyta viešojo transporto organizavimo srityje. Vadinasi, tai labiausiai rekonstruotina sritis, kurioje labiausiai ir pasireiškė kandidatų fantazija. Na, apie tramvajų Kaune kalbos nėra naujos, bet kad Šilainius ar Aleksotą būtų galima iš centro pasiekti oro transportu (kapsule kaip slidinėjimo trasose) – tai jau buvo netikėta net ir pažadų retorikoje.

Bala nematė tų utopijų, turime didesnį rūpestį. Šią savaitę atsisveikinsime su maršrutiniais taksi, meiliai vadintais mikriukais. Nuo liepos 1-osios bendrovė "Kautra" laidoja šią nuostolingą veiklą. Ją perima bendrovė "Kauno autobusai", valdanti ir troleibusų, ir autobusų ūkį.

Įjunkyti kauniečius į viešąjį transportą sekasi daug sunkiau, nei pasodinti juos ant dviračių.

Prieš penkerius metus dalytus pažadus, kaip moderniai ir šiuolaikiškai būsime vežiojami po miestą maršrutiniais autobusais, šiandien keičia kiti pažadai: esą, persėdę į mažos talpos autobusus, keliausime ir pigiau, ir patogiau, o visame viešajame transporte veiksianti bendra bilietų sistema leis taikyti lengvatas.

Vis dėlto įjunkyti kauniečius į viešąjį transportą sekasi daug sunkiau, nei pasodinti juos ant dviračių. Nevilioja ir nuolat modernizuojamas autobusų bei troleibusų parkas. Mieste labiau nei technikos trūksta maršrutų. Jeigu reikia laukti transporto pusvalandį ir ilgiau, o norimą tašką gali pasiekti persėdęs kelis kartus, vargu ar ką nors tai suvilios išlipti iš nuosavo automobilio. Kol kas Kaune patikimiau iš taško A į tašką B nuriedėti dviračiu, paspirtuku, riedlente ar tiesiog pėsčiomis.