Socialiniuose tinkluose vyksta tikri mūšiai. Tiesa, dažniausiai tokios diskusijos niekur neveda. Ar anksčiau buvo geriau? Gal pasiilgote laikų, kai Kaunas buvo duobių sostinė, ir kt.?

Konservatoriai buvo vieni aršiausių, kai kilo rekordinio kyšio skandalas. Tarsi pamiršo, kad prie jų pačių būta ne vieno.

Tačiau grįžkime prie esmės. Iš tiesų susvyravę dabartinio mero reitingai atveria galimybes kitiems pakovoti ir netgi laimėti kitais metais vyksiančiuose mero rinkimuose.

Taip, per aštuonerius metus Kaunas pasikeitė neatpažįstamai, ir tai reikia pripažinti. Nereikia kvestionuoti V. Matijošaičio gerų darbų ir iniciatyvų, tačiau juk būta ir trūkumų.

Vienas pagrindinių, kuris bent mane stebina labiausiai, – tai baimė kalbėtis su miesto bendruomene: nesvarbu, ar tai Žemųjų Šančių, ar aktyvaus jaunimo, ar net kitų partijų gerbėjais. Galime mėgti vieni kitus ar nekęsti vieni kitų, bet reikia kalbėtis tarpusavyje, nes visi kartu esame Kauno bendruomenė, kuri taip pat keičiasi: kažkada buvo konservatoriška, paskui tapo „Vieningo Kauno“, o kitais metais vėl gali pasikeisti.

Skirtingos nuomonės nėra motyvas kibti vieni kitiems į atlapus ar atsiverti tylos siena. Verta prisiminti prancūzų rašytojo ir filosofo Voltero (Francois Marie Arouet Voltaire) žodžius: „Nesutinku su tavimi, bet visada ginsiu tavo teisę turėti savo nuomonę.“

Tik gaila, kad kol kas tiek iš Kauno liberalų, tiek iš konservatorių (socialdemokratų balso mieste, apskritai, nesigirdi) liejasi tik priekaištai ir kritika dabartiniams vadovams, bet naujų idėjų nesigirdi. Netinka viskas, nors tie patys liberalai dar prieš ketverius metus darniai dirbo kartu su „Vieningu Kaunu“. Tarsi pagrindinė ir varomoji idėja būtų apjuodinti oponentą. Tačiau juk nuo purvo pylimo Kaunas neišgražės.

Gintautas Labanauskas / M. Vizbaro / BNS nuotr.

Nemažai tenka bendrauti su verslo bendruomene, kuri, beje, taip pat pasigenda aktyvesnio įsitraukimo į darnią miesto plėtrą. Jų stalčiuose ne viena idėja ar projektas. Tai būtina išnaudoti.

Kaip ir sinergiją su Kauno rajonu, tik be ultimatumų ir griežtos sienų politikos – čia miesto vaikai, čia rajono.

Apie tai turėtų kalbėtis, diskutuoti ir ginčytis Kauno politikai: tiek opozicija, tiek valdantieji. Taip būtų kuriamas atviras, šiuolaikiškas miestas.

Gyventojų apklausos – dar viena demokratijos priemonė, padedanti kurti stiprią miesto bendruomenę. Žinoma, oponentai iškart primintų „šlovingus“ konservatorių valdymo laikus, kai Kaune buvo pamėgta diskutuoti ir nieko nedaryti, nes juk visiems geras nebūsi, visada atsiras prieštaraujančių. Tačiau tai kraštutinumai.

Diskusijos, kaip ir apklausos, negali virsti turgaus lygio ginčais. Tačiau neretai kauniečių balsą išgirsti tikrai verta. Net neabejoju, kad prieš Vilniaus gatvės rekonstrukciją surengus apklausą, ar reikia lyginti akmenis, būtų sulaukta kauniečių palaikymo. Tai būtų buvęs stiprus koziris prieš paveldosaugininkus. Rengti apklausą jau prasidėjus rekonstrukcijai ir kilus ginčams – tai tik gaisro gesinimas ir nepagarba kauniečiams.