Fonas tikrai įspūdingas – varškės karas su Rusija. Sūreliais pastarosios neužmėtėme, tačiau užmėtėme Europarlamentą (puiki akcija, inicijuota Leonido Donskio & Co.), eurobiurokratai liko sužavėti, o Rusija toliau laikinai galąs kirvius, kalavijus aštrius. Tiek to, apie tai gražiai parodė BBC, finale juk mes laimime, nes jų šaldytuve vienas pomidoras ir nugraužtas kopūstas.

Bet ne apie tai gi aš čia, apie "Poetinį Druskininkų rudenį" norėjosi pakalbėti. Kodėl jis būtent Druskininkuose, ne Šančiuose ir ne Fredoje? Gal ten nereikia, kad, anot Sigito Gedos "vieną savaitgalį visi pamatytų daug išgėrusių inteligentiškos išvaizdos žmonių"? Manau, reikia, nes kiti išgėrusieji ten su inteligentiška išvaizda nelabai koegzistuoja, o dabartinis "Poetinio Druskininkų rudens" kontingentas jau kiek skiriasi nuo klasiko apibrėžtojo.

Kadaise, prieš porą dešimtmečių, sakiau "Poetinio Druskininkų rudens" šefui Kornelijui Plateliui, kad galvoju, kaip čia surengus poezijos festivalį Kaune. Visai kitokį nei "Poezijos pavasaris". O jisai, sukiodamas savo švarko sagą, kažką jaukiai murmėjo, kad tokį jau yra sumanęs, tik Druskininkuose. Po to sekė lėšų pramušinėjimai, idėjų paieškos ir galiausiai radosi organizatorių kritinė masė, nukreipusi festivalį būtent ten, kur jis ligi šiol ir vyksta.

Tačiau meilė tęsiasi trejus metus, kaip sakė kultinis prancūzų autorius. Druskininkų festivalis jau trunka gerokai daugiau, jis ten turi tvirtą infrastruktūrą ir vadinamąją tradiciją. Kai ta tradicija pernelyg remiesi, tai gresia kūrybingumo praradimu ir senų formų kartojimu. Visada lieka klausimas: kas toliau?
Vienas geriausių Lietuvos literatūrinių festivalių "Šiaurės vasara" šiemet iš tradicinio Jurbarko persikėlė į Biržus. Ir – tarsi atgimė, spalvos gerokai naujos. Irgi klausimas – kodėl į Biržus, ne į kokį Raudondvarį. Todėl, kad Biržai buvo suinteresuoti ir rodė iniciatyvą.

Nesakau, kad Kaunui reikia importuoti "Poetinį Druskininkų rudenį" ar kokį kitą festivalį. Manau, pas mus rastųsi ir originalių idėjų, reikia tik noro jas įgyvendinti ir žmonių, kurie tai padarytų. Kitaip ir toliau literatūrinio/festivalinio gyvenimo prasme liksime mažesni už Biržus ar Druskininkus ir, kalbant metaforiškai, atsidarę šaldytuvą, matysime vieną pomidorą ir nugraužtą kopūstą.