Kiek buvo gražaus džiaugsmo, kai buvo paskelbta, kad bus tiesiamas Palangos aplinkkelis! Atvykę gražūs ponai fotografavosi su kastuvais ir baltomis pirštinėmis. Gražu žiūrėti.

Bet atsitiko taip, kaip visada būna. Ponai išvažiavo, o paprasti žmonės liko vargti. Kadangi darbai vyks iki kitų metų gegužės, vietos gyventojai iki to laiko bus pasmerkti tąsymuisi.

Pradėsiu pasakoti nuo savęs. Kiekvieną dieną, įskaitant ir savaitgalius, rytais važinėju iš Palangos į Klaipėdą, o vakarais grįžtu, tad puikiai galiu stebėti, kaip vyksta tie aplinkkelio statymo darbai.

Tenka pripažinti, kad darbininkai kasdien plušėte pluša, ir kasdien galima stebėti, kaip atsiranda naujas kelias. Sparčiai dirbti, suprantama, yra gerai.

Tačiau kodėl dabar daugiau nei metus turės kentėti šia vieta nuolat važiuojantys vairuotojai?

Pirmiausia buvo pakabinti ženklai, kad greitis čia ribojamas iki 50 kilometrų per valandą. Tai dar nieko. Tačiau darbininkai perkasė įvažos, kuria iš Kretingos plento patenkama į dviejų eismo juostų greitkelį link Klaipėdos, pabaigą.

Perkasė ir vėl užkasė taip, kad šioje vietoje buvo likę aštrūs asfalto kraštai, išlindę iš purvinos masės. Važiavimas per šią vietą baigėsi tuo, kad nuo smūgio į paliktus asfalto kraštus perdegė mano automobilio dešinės pusės rūko žibinto halogeninė lempa.

Išlaidos – 15 litų ir lempos keitimas. Apie sugadintus nervus iš viso patylėsiu, nes jų jokiais pinigais neįvertinsi.

Dabar minėtą įvažą apskritai uždarė. Tam, kad iš Kretingos plento būtų galima įvažiuoti į Klaipėdos kelią, reikia sukti maždaug 700 metrų apylanka.

Tiesa, dar tenka sustoti ties "Stop" ženklu. Tuomet patenki į išpurvintą plentą ir apsitaškai savo automobilį nešvarumais.

Paskaičiuokime. Per mėnesį šia vieta važiuoju vidutiniškai 30 kartų, kartais tenka į Palangą parvykti ir išvykti net du kartus. Vadinasi, bent 30 kartų turėsiu sukti 700 metrų ratą apylanka. 30 padauginus iš 700 išeina 21 papildomas kilometras per mėnesį. Per metus tai būtų 252 kilometrai.

Jei automobilis sunaudoja 12 litrų benzino 100 kilometrų, nesunku suvokti, kiek man kainuos to gražiai apdainuoto Palangos aplinkkelio, kuris man asmeniškai visai nereikalingas, statyba.

Degalų papildomai teks nupirkti mažiausiai už 120 litų.

Ir tai dar ne viskas. Teks papildomai plauti automobilį, nes jis, važiuojant ta statybviete, vis apsitaško purvais. Teks valyti dar posparnius ir mašinos dugną.

Taigi, nesunku nutuokti, jog per visą tą statybų laikotarpį būsiu priverstas suploti šimtus litų.

Kas kompensuos šias mano asmenines išlaidas, tiesiogiai susijusias su aplinkkelio statyba?

Nei aš prašiau to aplinkkelio, nei Palangos žmonės prašė. Palangiškiai kaip tik kalba, kad poilsiautojų srauto dalis dabar nuvažiuos ne į Palangą, o į Šventąją.

O kokios jau šią vasarą bus spūstys ir kiek užterš oro poilsiautojų mašinos, tai, regis, rūpi tik vietiniams žmonėms, kurie tą orą ir turės sukvėpuoti.

Kažkam šovė į galvą ir stato sau už valstybės pinigus. Kam apskritai buvo reikalingas toks išlaidavimas, išvis neaišku. Matyt, kai kam gal ir naudingas. Juk valstybės pinigai – ne nuosavi, su jais galima elgtis kaip tik nori. Mes tik savus skaičiuojame, nes, kad ir kaip būtų, jie mums svarbiausi.