Už

Ligita Girskienė, Klaipėdos miesto tarybos narė:

– Mano įsitikinimu, alkoholio neturi būti tose šventėse, kurioms rengti naudojama bent dalis savivaldybės lėšų. Aš ir pradėjau šį reikalą. Teikiau pasiūlymą savivaldybės administracijai, kad būtų parengtas projektas taisyklėms pakeisti. Jose turėtų būti įtvirtinta nuostata – uždrausti prekybą alkoholiu tose šventėse, kurios finansuojamos biudžeto lėšomis. Man kažkodėl atmintyje įstrigo ta Jūros šventė, kai gatvėse buvo pastatyta visa eilė stalų. Tada buvo akivaizdu, kad tai girtuokliavimo šventė. Neblaivūs žmonės miegojo galvas pasidėję ant stalų. Tragiškas vaizdas. Juk tokias šventes labai mėgsta vaikai, suaugusieji juos vedasi į renginius. Negerai, kai mažieji mato girtaujančius, ir tai, kas jiems atsitinka po to – juk jie ir sėdi, ir guli. Labai nesmagus vaizdas. Mano įsitikinimu, pirmiausia turi būti akcentuojama kultūrinė programa, o ne pasilinksminimas girtaujant. Būnant tarp girtų žmonių iškyla saugumo klausimas. Aš esu tikra, kad einantys pamatyti kultūrinių renginių žmonės visiškai nekreipia dėmesio, ar ten bus prekiaujama alumi. O tiems, kam rūpi išgerti ir pauliavoti, nesvarbu, ar bus koks nors koncertas ar kitas reginys. Jie tai gali daryti bet kurią dieną. Kiti miestai priima tokius sprendimus, šventės puikiausiai vyksta. Žinau, kad taip yra Naisiuose Šiaulių rajone. Tokį pat klausimą svarstė ir Kaunas.

Prieš

Romandas Žiubrys, viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ direktorius:

– Draudimais neugdoma visuomenė. Jei būtų priimtas toks sprendimas, visuomenė būtų laikoma bukagalviais, žmonėms tiesmukiškai būtų pasakyta, ką galima daryti, o ko – ne. Būdamas sąmoningas pilietis, auginantis ir auklėjantis vaikus, mokantis paskolą už būstą, esu pakankamai valingas ir pats galintis nuspręsti, ar galiu išgerti, ar yra tam tinkama vieta ir laikas. Tikiuosi, kad dauguma žmonių mąsto kaip aš. Jūros šventės organizatorių komanda rodo pavyzdį, kaip tvarkytis su šia problema. Šioje šventėje dalyvauja iki pusės milijono žmonių. Statistika rodo, kad pastaruosius trejus metus kriminogeninė situacija Jūros šventės metu nepablogėjo, kriminalinių įvykių suvestinės – ne ilgesnės nei eilinį savaitgalį. Tai pasiekėme ne draudimais. Įtraukiame žmones, kurie ateina į renginius, o ne išgerti. Šalia zonų, kur vyksta renginiai šeimoms, vaikams, alkoholiu neprekiaujama. Jūros šventės teritorijoje prekyba stiklinėje taroje draudžiama. Prekybos taškų, vadinamųjų laikinųjų kavinių, palyginti su 2009 m., sumažėjo perpus. Todėl nereikia imtis kraštutinių priemonių ir rodyti nepagarbą visuomenei. Situaciją galima valdyti netiesioginėmis priemonėmis. Jūros šventės metu būna apsvaigusiųjų, bet ne tiek daug, kad reikėtų mušti visais varpais ir imtis drastiškų priemonių. Visuomenę reikia ugdyti, mokyti jausti atsakomybę, o ne uždrausti.