Keista buvo ta kova dėl galimybės išsidrėbti ovaliniame kabinete. Pačiam Donaldui ji priminė "The Doors" 1969 m. koncertą Majamyje, kai grupės lyderis Jimis Morrisonas, apimtas mizantropijos priepuolio, išvadino klausytojus idiotais, paskui kvietė į milžinišką Dioniso stiliaus orgiją ir galiausiai pasiūlė pasižiūrėti į jo "karalių driežą".

Bet, kaip sakoma, "viskas gerai, kas gerai baigiasi".Taigi, naujai iškeptas JAV prezidentas prašė Kalėdų Senelio dovanos ne sau, o Amerikai ir gal net visam pasauliui. Jūs veikiausiai niekada nesužinosite, ko tą naktį paprašė Donaldas, tačiau galime atskleisti, ką jis vis dėlto rado po eglute atsikėlęs Kalėdų rytą.

O rado nei daug, nei mažai – patį tikriausią gyvą žmogų. Ir ne bet kokį, o patį Henry Alfredą Kissingerį – šaltojo karo legendą, diplomatijos veteraną, buvusį šauniausio JAV prezidento Richardo Nixono patarėją nacionalinio saugumo klausimais, 56-ąjį Jungtinių Valstijų sekretorių bei politikos mokslininką, puoselėjantį renesanso išminčiaus Niccolo Machiavelli idėjas. To paties, kurio svarbiausią veikalą "Valdovas" pats Josifas Stalinas pasidėdavo po pagalve, idant svarbiausios tezės per naktį sulįstų į galvą.

Tiesa, egzistuoja versija, jog N.Machiavelli idėjos ir tekstai – be galo subtilaus, juodo sarkazmo rezultatas, skirtas rašytojo mecenatui ir globėjui, mat dėl pastarojo kaltės Niccolo teko gerokai prisikentėti. Tačiau, kita vertus, jeigu neturi nė lašo humoro jausmo ir į referendumą žvelgi kaip į pačią tauriausią demokratijos apraišką, nelieka nieko kito, tik satyrą prilyginti rimtoms politologinėms instrukcijoms.

Bet grįžkime prie Donaldo iš Trumpų dinastijos ir jo Kalėdų ryto. Manytume, nenustebsite, jog Donaldas, net būdamas nekilnojamojo turto magnatas, tą rytą nuskubėjo prie savo eglės ir rado milžinišką dovanų maišą. Šis buvo ryškiai raudonas ir ritmingai krutėjo. Naujojo JAV prezidento mintyse akimirką blykstelėjo mintis: "Nejaugi nauja žmona?" Ilgai nelaukęs, mūsų herojus išpakavo savąjį siuntinį. Įtarimai pasitvirtino. Ten išties buvo žmogus, tačiau ne jauna moteris, o labai senas, 93 metų vyriškis.

Ar mūsų pasakojimo veikėjas nustebo? Na, žinoma, ne. Kai užkūrus tokią rinkimų kampaniją buvo šturmuoti Baltieji rūmai, po visko stebėtis galima nebent konkurentų naivumu. Naujoji Donaldo dovana nešiojo akinius, vilkėjo solidų kostiumą ir kalbėjo senos išmintingos ir gudrios, daug žinančios ir patyrusios varlės balsu. "Ir ką gi man su juo daryti?" – pamąstė D.Trumpas. Neilgai trukus jis prisiminė: "Juk aš, kaip ir kiekvienas naujas JAV prezidentas, ruošiuosi "normalizuoti" santykius su pasaulio taikos bastionu Rusija." Ir paskyrė Donaldas visų "The Rolling Stone" ir "The Guardian" gerbėjų didžiai mylimą bei gerbiamą daktarą H.A.Kissingerį tarpininku "atšildant" santykius su Kremliumi.

Tačiau gandai ir apkalbos greitai sklinda, greičiau nei faktas, jog Angelina Jolie ir Bradas Pittas skiriasi, mat apie šį Donaldo iš Trumpų dinastijos planą sužinojo vokiečių leidinys "Bild" ir dar paskleidė žinią, jog daktaras H.A.Kissingeris įsitikinęs būtinybe sušildyti pašlijusius JAV ir Rusijos santykius, nepaisant fakto, jog jie beveik niekada nebuvo geri ir dėl to kalta būtent Rusija. Dar dėdulė Henry, anot "Bild", mano, jog Rusija bus patikimas partneris kovoje su vis labiau rujojančiu komunistiniu Kinijos drakonu ir apskritai pasitarnaus pasaulio tvarkos stabilumui.

Taip pat teigiama, kad diplomatijos veteranas jau rekomendavo D.Trumpui panaikinti sankcijas Rusijai bei jos įtakai palikti Baltarusiją, Gruziją, Kazachstaną bei, suprantama, Ukrainą. Ir nėra ko stebėtis, mat gerasis dėdė Henry jau keletą metų čiulba panašias kalbas.

Tik, deja, daug kas pamiršta arba prisiminti nenori, o gal net apskritai nesuvokia, kad H.A.Kissingeris yra būtent tas žmogus, kuriam neegzistuoja nei kompromisai, nei įtakos zonos, nei susitarimai. Tad mes dar ilgai girdėsime šiuos terminus, kartojamus tarsi kokią mantrą, bet faktas yra toks, kad H.A.Kissingerio pasaulyje yra tik dviejų tipų žmonės – nugalėtojai ir nevykėliai. O finale pats didžiausias čempionas bus tik vienas.

Daktaro pasaulyje nėra nei sidabro, nei bronzos medalių, nei paguodos prizo – jame gali būti tik vienas vienintelis laimėtojas.

Iš kur tai žinome? Ogi iš paties Henry gyvenimo. Daug pašlijusių santykių jis normalizavo per savo karjerą, su daugeliu tironų ir niekšų burkavo, visą laiką ką nors rezgė, tempė, daug kontroversiškų sprendimų pasiūlė politikams šaltojo karo metu, siaubingų šlykštynių prikalbėjo ir dabar tebekalba. Jo sąžinės banke išrašyta milžiniška sąskaita už daugybės kaltų ir nekaltų žmonių mirtis.

Ir koks vis dėlto buvo finalas?

Ne tik SSRS, bet ir komunizmas krito ir jau daugiau nei 25 metus pūva, skleisdamas smarvę ir prišaukdamas naujas ligas. Ir nėra ko čia stebėtis dėdės Henry išmone, nes jis juk daktaras, ne koks felčeris.

Tad kas toliau? Kas dabar geopolitikos šachmatų turnyre taps čempionu, o kas nevykėliu? Rusija? Kinija? JAV? Faktas vienas, H.A.Kissingerio tarp pralaimėtojų nebus bet kuriuo atveju.

O kas laukia Baltijos valstybių ir kitų nuo Kremliaus agresijos kenčiančių šalių? Jos galės rinktis – būti paaukotos arba pačios pasiaukoti dėl kilnaus tikslo, t. y. galutinės pergalės, tarsi japonų kamikadzės arba islamo džihadistai.

Tiesa, yra dar ir trečias variantas – stengtis įtikinti JAV ir kitas Vakarų šalis, jog mes naudingesni gyvi, t. y., jog jų politiniai idealai nėra vien priemonė tikslui pasiekti, jie patys yra tikslas.

Visa tai skamba šiurpiai, tačiau patikiname, šiemet bus smagu ir įdomu, o jeigu vis dėlto bijote, prisiminkite Franklino Delano Roosevelto posakį: "Vienintelis dalykas, kurio reikia bijoti, tai pati baimė."