Pradėsiu neįprastai. Papasakosiu situaciją, dėl kurios nusprendžiau rašyti šia tema. Vėlavau į susitikimą. Atvykusi paaiškinau, kad atsisveikinau su drauge, kuri išvyksta į Olandiją. Juokais manęs paklausė, ar ji ten tulpes skins, o aš atsakiau: "Panašiai". Tuomet nuaidėjo skardus juokas.
Pasakysiu jums tai, kas nutraukė ir jų pašaipas. Jauna mergina, užuot būdama tėvų išlaikytinė, vyksta į svetimą kraštą tam, kad galėtų susimokėti už studijas. Tai turėtų būti gerbtina.
Šią vasarą ir man teko apsilankyti Anglijoje. Ten vykau ne tik kaip turistė, todėl savo akimis įsitikinau, ar svetur saulė šviečia ryškiau.
Nuvykusi į Londoną naudingiausios informacijos sužinojau iš senbuvių. Tai žmonės, kurie tėvynę paliko prieš dešimt metų. Jie pataria, ko reikėtų vengti, kaip nepasiklysti miesto džiunglėse.
Šiuo atžvilgiu labiausiai man padėjo Neringa, kuri Londone gyvena jau devynerius metus. Dažnai ji kartodavo, jog gyvenimas čia – tarsi užburtas ratas. Būna pakilimų, kai yra daug darbo, todėl gali susitaupyti nemažai pinigų. Taip pat būna ir nuosmukių, kai išleidi santaupas ir vėl lieki be nieko.
Kaip ir daugelis atvykėlių, Neringa pradėjo nuo nulio. Ji net anglų kalbos nemokėjo ir visur eidavo nešdamasi žodyną. Dabar ji turi įkūrusi firmą. Anglijoje padaryti tai nėra sudėtinga, bet ją "užauginti" velniškai sunku.
Šiuo metu Neringai dirba keturiolika žmonių. Dauguma jų lietuviai. Neringos nuomone, lietuviai renkasi turtingas šalis, nes jos atvykėliams suteikia tvirtas socialines garantijas. Tai aktualu žmonėms, kurie atvyksta gyventi ir dirbti ar tiesiog egzistuoti valstybės sąskaita.
Todėl dažnai darbuotojai prašo, kad Neringa jiems padėtų pašalpų klausimu. Pavyzdžiui, ji fiktyviai įdarbina moterį tam, kad mergina gautų vienišos mamos pašalpą. Kai kurioms darbuotojoms dalį atlyginimo išmoka vokelyje, kad moters pajamos nebūtų per didelės ir ji gautų pašalpą už vaikus.
Atvykėliams pradžia sunki, todėl kai kurios šeimos imasi apgaulės, kad palengvintų savo dalią. Tai yra šeima nuslepia tai, jog vyras gyvena kartu. Susitvarkius visus dokumentus Didžiojoje Britanijoje vienišos motinos iš valstybės gauna 161 svarų sterlingų per savaitę (vidutinis moters atlyginimas ten – apie 200 svarų per savaitę) už vieną vaiką. Tačiau pinigai veltui nedalijami, todėl valstybė imasi griežtų priemonių, kad viskas vyktų pagal įstatymus.
Labiausiai mane nustebino valstybės siūloma 2 tūkst. svarų premija tiems, kurie institucijoms suteiks žinių apie tokią šeimą. Todėl dauguma lietuvių baiminasi apgaudinėti valstybę, bet pasitaiko ir išimčių.
Londone susipažinau su keliomis moterimis, kurios slepia, jog vyras gyvena kartu. Viena jų dėl tokios apgavystės pateko į bėdą. Šeima buvo stebima. Policijos pareigūnai 5 val. ryto įsiveržė į namus ir suėmė moterį. Tokiais atvejais bausmė priklauso nuo to, kiek laiko asmuo apgaudinėjo valstybę. Gali grėsti kelerių metų laisvės atėmimo bausmė ar tekti pasipuošti "dailia" apyranke ant kojos, kuri apriboja laisvę. Be to, visa tai vainikuoja apvali bauda su keturiais nuliukais.
Susidomėjusios lengvais pinigais lietuvaitės į policijos akiratį gali patekti ir ištekėdamos. Susipažinusi su Evaldu, kuris Anglijoje gyvena dešimt metų, suglumau. Jis pajuokavo, jog mane ištekins ir parduos. Pasirodo, indų tautybės vyras, kuro servise Evaldas remontuojasi automobilį, paklausė, ar jis nepažįsta europietės merginos. Už tai, kad mergina už jo ištekėtų ir santuokoje gyventų dvejus metus, indas siūlo 10 tūkst. svarų.
Evaldui kalbant apie tą indą, išryškėjo jo nusistatymas prieš tamsiaodžius. Tai jausdavau bendraudama ir su kitais lietuviais. Man paklausus, ar jie rasistai, išgirdau atsakymą: ne. Tačiau, jų nuomone, dauguma tamsiaodžių yra tinginiai arba nusikaltėliai.
Iš savo patirties galiu šiai pozicijai pritarti tik iš dalies. Ne kartą priėjęs juodaodis klausdavo, ar man patinka vakarėliai ir narkotikai. Kartais jie atsiradę tarsi iš niekur pasiūlydavo darbą.
Priežastis, dėl kurios siūlomas darbas, būdavo ta pati – mano išvaizda. Keisčiausias klausimas, kurio sulaukiau, buvo apie mano seksualinę orientaciją. Šis klausimas man buvo toks neįprastas, jog pamaniau, kad ne taip išgirdau.
Atsidūrus kultūrinėje įvairovėje supranti, kokia siaura lietuvių pasaulėžiūra. Lietuvoje klausimas "ar esi gėjus" būtų laikomas įžeidimu, o ten tai suvokiama, kaip savaime suprantamas dalykas.
Užsieniečiai yra laisvesni, bet tarp jų, kaip ir tarp lietuvių, yra įvairių žmonių.
Atsimenu juodaodę besišypsančią skulptorę Sokari ir jos šeimą. Dar niekada iš svetimo žmogaus nebuvau sulaukusi tiek rūpesčio ir pagalbos. Sokari atvyko iš Nigerijos. Žvelgiant į ją atrodė, kad iš ten į drėgme persisunkusį Londoną ji atsivežė visą Afrikos saulę.
Ar saulė svetur šviečia ryškiau? Ji visur šviečia vienodai. Nesvarbu, kokioje pasaulio dalyje žmogus beatsidurtų, tai, ką jis turės, priklauso tik nuo jo paties – nuo jo požiūrio, užsispyrimo, tikslų ir pastangų.
Naujausi komentarai