Gal pastaruoju metu jus kamuoja nemiga? Yra du puikūs vaistai, padėsiantys likviduoti šią problemą ir kūnus bei sielas grąžinti į Hipno karalystę. Tai ne kokia nors farmakologinė išmonė, kai lengva pradėti piktnaudžiauti rekreaciniais sumetimais. O viso labo diskusijų temos. Pirmoji vadinasi "Vyrų ir moterų santykiai".

Jeigu norite greitai užmigti ir gerai išsimiegoti, rekomenduojame žiūrėti pokalbių laidas, kuriose bus diskutuojama šiuo klausimu. Net nepastebėsite, kaip klausantis įvairių šarlatanų bei paprastų mirtingųjų postringavimų suims žiovulys.

Antroji valią slopinanti tema – aplinkosauga. Kaip tik praėjusį šeštadienį Paryžiuje baigėsi dar vienas teroro aktas, trukęs porą savaičių. Šį kartą jį surengė ne islamistai ir ne vadinamieji vatinukai, o paprasčiausi žalieji. Aktas vyko tarptautiniu valstybiniu lygiu. Viso pasaulio galingieji susirinko į Meilės miestą tam, kad aptartų būsimą karą su vėjo malūnais, patenkintų senos geros "naujosios kairės" aktyvistus ir parodytų, jog pabėgėliai, Rusija bei ISIS – ne vienintelės motiną Žemę kamuojančios problemos.

Suprask, ją dusina patys žmonės, tad vertėtų vadinamiesiems homo sapiens dar kartą susimąstyti, kur veda jų veiksmai. Jau kelis dešimtmečius žmonija buvo prievartaujama ir gąsdinama visuotiniu klimato atšilimu. Grasinimai vyko tokiu mastu ir taip ilgai, jog galiausiai šiais paistalais patikėjo net pats Dievo vietininkas žemėje.

Jau daugybę metų žmonėms kartojama: "Klimatas šyla. Labai sparčiai. Ir už tai, savaime suprantama, atsakingas kapitalizmas, krikščionybė, europidų rasė bei normalios seksualinės orientacijos vyrai. Visi jie – šiltnamio efekto kaltininkai".

Aplinkosauga yra nyki politinė tema, kadangi visi jos keliai veda į niekur. Politikos esmė – tarpusavyje kovojančios dvi priešingos jėgos: krikščionys ir musulmonai, komunistai ir fašistai, kapitalizmas ir paprastas darbo žmogus ir t. t. Būtent ši kova ir abipusė priešybių neapykanta verčia žmoniją tobulėti, žengti į priekį. Būtent ji tiesiogiai verčia paprastam piliečiui iškelti sau fundamentalius filosofinius klausimus, net jeigu jis nėra Sokratas ar šv. Tomas Akvinietis.

Dar daugiau – kai yra kažkoks fizinį pavidalą turintis priešas (pvz.,VVP), galima tikėtis, jog jį likvidavus visos bėdos išsispręs ir gyvenimas toliau tekės sava vaga. Būtent tai žmogaus gyvenimą paverčia įdomesnį. O kaipgi aplinkosaugos atveju? Ogi yra aiškinama, jog vyksta kažkoks mistinis klimato atšilimas, kurio nei pakarsi, nei giljotinuosi. Šiltnamio dujos, ozono sluoksnio retėjimas, tirpstantys ledynai, rūgštūs lietūs ir t. t. Bū-ha-ha-ha-ha. Kas nors duokite Alui Gore‘ui dar vieną Nobelio taikos premiją.

Taip, žinoma, klimatas šyla. Žiemos nebe tokios, kaip "prie ruso". Tada buvo geriau, o dėl visko kaltas Profesorius, kuris ne tik sugriovė kolūkius, bet dar ir pavogė sniegynų romantiką. Vis dėlto, o jeigu gyvenime viskas yra paprasčiau? Kas, jeigu Žemės klimato šilimas ir atšalimas – natūralus, reguliariai kas kelis tūkstančius metų besikartojantis procesas?

Juk žmonės ne vieninteliai skleidžia šiltnamio dujas. Dinozaurai pasisotinę irgi gadindavo orą. Kažkodėl nutylima, kad Žemėje nuolatos vyksta kelis tūkstančius metų trunkantys atšilimo bei atšalimo periodai. Formaliai dar tik praėjusio šimtmečio viduryje baigėsi būtent toks šaltasis periodas ir prasidėjo šiltasis. Nesiliaujantys lietūs gruodžio mėnesį ir trisdešimties laipsnių ribą peržengiantys karščiai liepą su visa griaunančiomis audromis gal ir nėra labai malonu, tačiau to nereikia bijoti, nes visa tai jau buvo mūsų klimato zonoje maždaug naujojo akmens ir bronzos amžių laikotarpiais.

Įsivaizduokime, jog kažkam pavyksta tą įrodyti ir nuvainikuoti "Greenpeace" aktyvistų pseudoteorijas. Ar žinote, kas tada būtų? Visas tas panikos skleidimas, kuriuo terorizuojami žmonės, griūtų lyg kortų namelis, o daugybė šarlatanų, t. y. už švarią aplinką kovojančių verslo įmonių, puntančių iš valdiškų bei privačių pinigų kaulijimo, prarastų labai daug šlamančiųjų.

Aplinkosauga yra puikus žmogaus galios pervertinimo ir didžiosios nuodėmės, vadinamos Puikybe, pavyzdys. Žmogus įsivaizduoja, jog jo galioje yra viską griauti, puoselėti ar saugoti. Tačiau, antra vertus, juk gamta galingesnė už žmogų ir pati geba savimi pasirūpinti. Ji pati likviduoja tai, kas, jos nuomone, nebenusipelno egzistavimo, ir pati apsivalo nuo viso savo kūne esančio mėšlo. Ir viskas, ką žmogus gali daryti, tai su saiku mėgautis gamtos skleidžiamais ištekliais tol, kol dar jo neištiko dinozaurų likimas.

Dar viena aplinkosaugos yda ta, kad ji savo keliamu triukšmu atitraukia dalies žmonių dėmesį nuo svarbių ekonominių, socialinių bei egzistencinių problemų ir milžinišką, daug ką galintį pakeisti masių entuziazmą nukreipia į niekur nevedančią kovą.

"Greenpeace" judėjimo pradžia sutampa su vadinamosios kontrkultūros aukso amžiaus nuosmukiu. Baigėsi Vietnamo karas, mirė Jimas Morrisonas, Jimis Hendrixas ir Janis Joplin, iširo "The Beatles" ir didžioji dalis smegenų kanapėse, LSD, Frankfurto mokyklos dogmose bei Rytų filosofijose paskandinusių hipių nebeturėjo kur dėti savo revoliucingos energijos.

Pirmosios žymios aplinkosaugos akcijos įvyko 1971 ir 1975 m. Tačiau pasidomėjus istorija išryškėja, jog pasibaigus Vietnamo karui į pasaulį taika ir ramybė neatėjo. 1973-iaisiais vyko Yom Kippuro karas tarp Izraelio bei arabų šalių ir kruvina Čilės revoliucija, 1975 m. – Pol Poto revoliucija bei Kambodžos karas su Vietnamu.

Hipiai dar turėjo ką veikti dėl geresnės bei taikingesnės žmonijos, tačiau visą savo likusią energiją skyrė kovai su radiacija bei banginių saugojimui. Tą patį jie daro ir dabar, vykstant skerdynėms Sirijoje bei virš Vakarų šalių tvyrant terorizmo bei pilietinių karų debesims. Klausimas: "Kodėl?" Ar jie tiesiog kvaili? Ar juos subūrė demokratijai priešiškos jėgos tam, kad kenktų JAV ir ES?

O gal pačios demokratinių šalių valdžios suinteresuotos kova su klimato atšilimu, kad nemaža dalis politiškai aktyvių piliečių, užuot darę įtaką bei spaudimą, sprendžiant fundamentalias valstybių problemas, kovotų su mistiniais baubais bei netrukdytų "rimtiems" politikams?