Iki pirmųjų tiesioginių merų rinkimų nelikus nė mėnesio, mūsų šalyje prasidėjo intensyvus rinkėjų gundymas. Tiesa, būsimųjų merų viliotinis įsisuko dar Kalėdų išvakarėse, kai viena kandidatuojanti ponia išsiuntinėjo vos ne asmeninius laiškus savo rinkėjams į namus.

Dar viena kandidatė esą buvo netikėtai "nustebinta", kai nežinomas gerbėjas "pagamino" atvirukus, vaizduojančius jos galvą, negrabiai prilipdytą ant pusnuogio kažkokios kitos gražuolės kūno.

Po sąlyginės tylos ir ramybės sausio mėnesį dabar rinkimų kampanija tapo labai keista ir nervinga: kai kas atvirai piktinasi negarbinga konkurentų kova ir reikalauja liautis naudoti trimito apžavus, kai kas bando sužaisti ksenofobijos korta.

Štai ant vienos kandidačių į Klaipėdos meres dukters namo atsirado raudona penkiakampė žvaigždė ir užrašas, skatinantis rusų tautybės žmones eiti lauk. Kol kas kaltininkas dar nerastas, bet ši istorija iš esmės labai įtartina, pradedant tuo, kad frazė ne tokia šiurkšti, kokia galėjo būti, ir parašyta nemokšiškai.

Beje, įdomu, kokias technologijas naudojo tepliotojas, kad nesulojo nė vienas kaimynų šuo? Tad kad ir kaip šventvagiškai skambėtų, šis išpuolis naudingiausias pačiai nukentėjusiajai ir jos atstovaujamoms ne visada valstybės nepriklausomybei lojalioms jėgoms.

Nesvarbu, kokia tai padariusio žmogaus tautybė ir pažiūros, faktas yra vienas – jis absoliutus idiotas. Daugiau rinkimų kampanija Klaipėdoje niekuo neišskirtinė. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad nė vienas iš esamų kandidatų savo viešųjų ryšių pilvo šokiu neprilygs vienam JAV sostinės Vašingtono merui. O viskas buvo taip.

XX a. devintojo dešimtmečio viduryje JAV gatves užplūdo naujas narkotikas – krekas. Medžiaga, pravardžiuojama "bloguoju kokaino broliu dvyniu", buvo gaminama pasitelkus kokaino chloridą bei kepimo miltelius. Tai leido išgauti stipresnį kokos augalo kvaitulinį poveikį, o tai lėmė stipresnę priklausomybę, o sykiu kokaino produkcijos kaina rinkoje smuko kelias dešimtis kartų.

Krekas buvo ypač populiarus tarp pačių skurdžiausių JAV visuomenės sluoksnių, jis prigijo juodaodžių ir lotynų amerikiečių bendruomenėse. Ir viso to rezultatas išryškėjo labai greitai – padidėjo smurtinis nusikalstamumas šiose bendruomenėse ir stiprėjo rasistinės nuotaikos.

Tuometis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas paskelbė karą šiam kvaišalui, tai pasireiškė ne tik suaktyvėjusiu policijos darbu, bet ir ištisomis viešųjų ryšių kampanijomis, nukreiptomis prieš narkotikus. Viena žymiausių buvo pavadinta "Tiesiog sakyk ne" ir ją kuravo pati prezidentienė Nancy Reagan.

Trumpiau tariant, kreko psichozė apsėdo JAV žiniasklaidą ir politikus, taip pat, kaip ir Vietnamo karas prieš dvidešimt metų. 1990-ųjų sausio 18-osios vakarą FTB agentai įsiveržė į vieną viešbučio "Vista Hotel" numerį, kuriame kameros užfiksavo Vašingtono miesto merą Marioną Barry (1936–2014), rūkantį kreką.

Dar 1989-ųjų pabaigoje tarnybos įtarė M.Barry laikant ir vartojant kvaišalus. Vėliau pareigūnai užverbavo buvusią M.Barry meilužę, kad ji įsiviliotų Vašingtono miesto merą į viešbučio kambarį ir sugundytų kvaišalais. Kol ji dirbo šį darbą, policija laukė ir stebėjo vaizdo kamerų fiksuojamą medžiagą.

Galiausiai operacija pavyko, merą suėmė, jis, aišku, neliko skolingas jį pakišusiai meilužei ir išplūdo ją necenzūriniais žodžiais, o skandalas nuvilnijo per visą JAV. Vieno svarbiausių Amerikos miestų meras smaginasi kvaišalais! Ir dar tokiu metu, kai pati pirmoji ponia lyg koks Miguelio de Cervanteso Don Kichotas kovoja su kvaišalų vartojimu. Kur tai matyta?

Juodaodį M.Barry teisė Prisiekusiųjų teismas. Pirmoji komisija, kurios daugumą sudarė juodaodžiai, pripažino M.Barry nekaltu, mat teigė, jog visi įrodymai – klastotės, sufabrikuotos prokurorų rasistų. Antroji komisija, kurios daugumą sudarė baltaodžiai, pripažino, kad įrodymai švarūs, o M.Barry – kaltas.

Nors M.Barry ir pabaigė savo kadenciją mero poste, jį pasmerkė politiniai bendražygiai ir išsišokėlis politikas nutarė nedalyvauti 1990-ųjų birželį vykusiuose mero rinkimuose. Maža to, jis turėjo atlikti ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Atrodo, kad po tokių įvykių nebereikėtų galvoti apie jokią politinę karjerą ir belieka tik slėptis po pernykščiais lapais, bet M.Barry buvo ne toks. 1994 metais jis paskelbė, jog ketina dalyvauti Vašingtono miesto mero rinkimuose. Nepaisant prieš ketverius metus vykusio skandalo, M.Barry buvo įvertintas žurnalistų ir politologų kaip itin rimtas oponentas nepopuliariai tuomet mero pareigas ėjusiai Sharon Pratt Kelly.

Nors opozicija ir spaudė, M.Barry laimėjo Vašingtono miesto ir Kolumbijos apygardos mero rinkimus, gaudamas 47 proc. balsų ir nustumdamas S.P.Kelly į paskutinę vietą su 13 proc. balsų. Vėliau jis įveikė itin stipria priešininke laikytą Respublikonų partijos kandidatę Carol Schwartz, gaudamas 56 proc. balsų.

Ši pergalė sukrėtė JAV žmones ne mažiau, nei kreko rūkymo skandalas. Daugelis klausė, kaip jam tai pavyko. M.Barry buvo gudrus politikas ir savo nesėkmę su kreku išnaudojo rinkimų kampanijai. Jis surengė genialų viešųjų ryšių spektaklį, kurio pagrindinė tema buvo atgaila.

M.Barry su ašaromis akyse kalbėjo apie tai, kaip jis susimovė su kvaišalais, t.y. kaip jis buvo apakęs ir vėl praregėjo. Jis prisistatė, kaip pavyzdys žmonėms, norintiems pakilti iš kvaišalų ir alkoholio liūno bei siekti aukštesnių tikslų.

Maža to, jis save reprezentavo, kaip valdžios tiltą tarp skurdžiai gyvenančių spalvotųjų ir pasiturinčių baltųjų. To pasekmė – M.Barry, skirtingai nei oponentai, užsitikrino pačių skurdžiausių ir labiausiai nusikalstamų Vašingtono kvartalų gyventojų paramą, o tai ir lėmė jo pergalę.

M.Barry istorija tik dar kartą patvirtino, jog kvaišalai nepripažįsta jokių socialinių ribų, o visa prevencija tėra paviršutiniškas farsas, neapčiuopiantis problemos šaknų.
Politiniu požiūriu M.Barry įrodė, jog valdžios troškimas yra vienas stipriausių kvaišalų ir nėra tokios gyvenimiškos situacijos, kurios patyręs politikas nesugebėtų išnaudoti, norėdamas gauti tą valdžią.

Taigi kalėdiniai laiškai, oponentų kritika, nuogybės ir ksenofobija. Tai nuobodu, nuvalkiota ir banalu. Reikia pasitelkti vaizduotę ir kūrybingumą. O jeigu to neturi – užsitikrinti didesnę finansinę paramą ir nusisamdyti geresnius viešųjų ryšių žinovus.