Teko savaitgalį per televizijos kanalą „Nastojaščeje vremia“ matyti reportažą iš Serbijos. Kad ir Rusijos pakalikų tai šalis, kurios valdžia ir net verslas kalba Kremliaus pezalais, tačiau kokios ten miestų gatvės – pavydas ima: naujos, lygios, be šulinių, tvarkingai, aiškiai sužymėtos. Užmiestyje keliai – idealūs, nauji, lygūs, be sandūrų.

O kokia gatvių danga pas mus Lietuvoje, kokios gatvės pas mus Klaipėdoje? Baisios, nelygios, šulinys ant šulinio, mašinos važiuoja, kanalizacijos dangčiai skamba.

Pačiame centre, prie K. Donelaičio skvero, Liepų gatvėje, driekiasi kažkoks brukas-ne brukas. Šioje vietoje automobilis net šokinėja ir braška nuo duobių. Gyventojai jau gal dešimtmetį prašo išasfaltuoti tą Klaipėdai gėdą darantį ruožą, bet valdžiai į žmonių poreikius nusispjauti. Gėda ir prieš turistus.

Prieš metus į mūsų uostamiestį buvo užsukę šveicarai. Atvyko „Ferrrari“ automobiliu. Gyveno viešbutyje pačiame miesto centre, paskui išvyko būtent šiuo Liepų gatvės ruožu.

Baisu net pagalvoti, kokį įspūdį jie išsivežė, savo ferariu pervažiavę per tą duobių ir skambančių šulinių dangčių ruožą. Tikrai po to čia niekada nebegrįš. Nes mes nieko nesuvokiame apie miesto patrauklumą – kaip buvome sovietiniai gyvuliai, taip ir likome.

Užtat mes svečius pasitinkame dainomis ir šokiais, vaizduojame labai kultūringus, tačiau nesugebame mieste išspręsti tualetų klausimo, gatvėse nėra šviečiančių reklamų, centras – tuščias, o mūsų asfalto danga – tik automobilių niokojimui tetinka. Ir mes dar imame pagalvės mokestį iš tų nelaimingų turistų.

Atsipeikėkite vienąkart, mes turime jiems primokėti, kad tik jie važiuotų į šitą atsilikusį kraštą ir gadintų savo nuotaiką bei turtą. Gėda. O jūs vis apie S. Nėrį. Kaip maži vaikai aklųjų kombinate.