Šios žinios apie naujai statomą mokyklą iš tiesų laukia labai daug klaipėdiečių.

Kas man krenta į akis, galvą ir širdį – tai tas žodelis "galbūt". Jis tiesiog gesina viltį ir kelia pyktį, nes, kiek girdžiu, visos politikų, valstybės tarnautojų kalbos apie visuomenei aktualias problemas tapo prisotintos panašių žodžių:  "planuojame", "rengiamasi", "reikėtų", "reikia tikėtis" ir panašiai.

Kiek klausausi, niekas nepasako kažko tvirtai. Todėl ką apskritai reiškia tokie žodžiai?

Jie kelia abejonių dėl kalbėtojų kompetencijos, atsakomybės ir rodo nepatikimumą. Visi jie – nepatikimi? Jie bijo atsakomybės už savo žodžius, todėl ir nepasako tvirtai.

Grįžtant prie mokyklos klausimo, žmonėms aktualu žinoti, kaip bus pertvarkomos mokyklos aptarnavimų teritorijos.

Sklinda įvairiausios kalbos, kad jau kažkas į mokyklą pateko, kažkas užsiregistravo.

O kai viena moteris paskambino į Švietimo skyrių, tai jai atsakė kad neimtų į galvą, viskas bus ateityje, vilties mažai ir ją pasiuntė kuo toliau. Net keista, kad taip galėjo kalbėti. O juk žmonėms, tai pabrėžiu, yra labai aktualu.

Yra žmonių, kurie gyvena priešais mokyklą, bet pagal dabartinį teritorijos suskirstymą į mokyklą nepatektų.

Tėvai sielojasi, nori aiškumo. Bet informacijos stoka tokiais aktualiais klausimais neleidžia gyventi ramiai. Žmonės visko prisigalvoja.

Manyčiau, kad labai reikalinga kalbėtis su gyventojais, aiškinti. Turime teisę žinoti apie tą situaciją dėl priėmimo į mokyklas, teritorijų skirstymo ir panašių dalykų daug anksčiau negu prieš mėnesį arba du.

Ir svarbiausia reikia griežto žodžio – tai bus mokykla ar nebus?