Taip pat girdėjau, kaip vienas žmogus per radiją kalbėjo, kad omikron atmaina jau baigia savo dienas, greitai nebereikės tiek saugotis, gal net ir kaukių nereikės.

Bet jeigu yra tokie skaičiai, negali būti jokių lengvinančių aplinkybių.

Reikia viską palikti taip, kaip yra, ir dar griežtinti.

Artėja pavasaris, vasara, bus dar daugiau užsikrėtusiųjų, nes omikron lengvai plinta.

Aš labai saugausi, esu neįgali senjorė, pasiskiepijau trimis dozėmis. Tikrai nenoriu, kad mane kas nors užkrėstų.

Parduotuvėse prie sumažintų kainų prekių pirkėjai taip susispietę – nosis į nosį žiūri į prekes.

Manau, kad tie žmonės nesuvokia mirties, kuri gali staiga pagriebti. Čia vaikštai, džiaugiesi, gyveni, o rytoj jau gali gulėti po velėna.

Aš manau, kad ministrės A.Armonaitės pasiūlytas galimybių pasas yra labai tikslingas, jo nereikėtų atsisakyti.

Jeigu kas nors tingi ateiti ir pasiskiepyti arba dėl principų nesiskiepija, tai čia yra jo gyvenimo dalykas.

Tačiau COVID-19 atėjo, yra ir bus, ir prie to jau reikia priprasti.

Matau, kad yra labai nepareigingų žmonių, abejingai žiūrinčių į sveikatą. Jiems nusispjauti, kad gali užkrėsti kitą.

Jeigu žmogus buvo visiškai pasiskiepijęs ir vis tiek išėjo anapilin, vadinasi, situacija tikrai yra labai rimta.

Galvojimas, kad ateis pavasaris, dažysimės lūpas ir išeisime į gatves be kaukių, – labai klaidingas.

Tie žmonės turbūt dar nesupranta, kad valgyti reikia čia ir dabar, pas gydytoją eiti irgi reikia čia ir dabar.

Aš esu tokios nuomonės, kad visus ribojimus reikia palikti tokius, kokie jie yra, ir veikiausiai dar labiau viską griežtinti.

Laisvinti juos galėsime tik tada, kai užsikrėtusiųjų bus šimtas ar bent jau iki dviejų šimtų. Tada visi ir kaukes galėsime nusiimti.

Bet kai rytoj skaičiai gali išaugti ir tūkstančiais, reikėtų viską palikti taip, kaip yra. Nerizikuokime.