Prisiminkime istoriją. 1893 metų spalio 16 dieną į prašmatnų naujųjų Karališkojo pašto rūmų atidarymą susirinko daug kilmingų svečių ir miestiečių. Karališkojo pašto kompleksą sudarė trys statiniai. Šia proga buvo išleistas ir išsamus šventinis leidinys.

Po poros metų minėsime šio statinio 130 metų jubiliejų. Manyčiau, būtų verta ta proga išleisti leidinį ir pašto ženklą.

Dar truputis istorijos. 1649 metais atsirado pašto linija Klaipėda–Berlynas. 1718 metais įsteigta pašto karietų linija iš Tilžės į Klaipėdą, o vėliau – iš Karaliaučiaus į Klaipėdą per Kuršių neriją.

Po penkerių metų atsirado pašto linija Klaipėda–Ryga–Narva–Sankt Peterburgas.

Toks pašto kelių žemėlapis rodo, kokia vertinga istorija lydi Klaipėdos paštą. Šis kelias tapo strategine, politine ekonomine ir kultūrine arterija.

Ja migravo žmonės ir plito naujos idėjos. Ne tik pašto ir arklių keitimo stotys, kelių užkardos (pvz., Nemirsetoje, Liepojoje ir kitur) rodo istorinį kelią ir juo keliavusias istorines asmenybes: karalius, carus, didžius muzikus.

1888-ųjų spalio 22 dieną Klaipėdoje pradėjo veikti pirmasis telefonas.

Dabar, kai laužome galvas, kas galėtų išgelbėti pašto pastatą, noriu savo nuomonę pareikšti ir aš.

Karališkojo pašto pirmame aukšte būtų verta įkurdinti pašto ir telekomunikacijų muziejus. Čia lankytojai rastų pašto inventorių, susikaupusį per 130 metų, telefono / telegrafo būdelę, pašto dėžutes, kokios kabodavo prie namų, pašto ženklų ir atvirukų, vokų kolekcijas nuo XIX amžiaus pradžios.

Čia rinktųsi filatelistų klubas, žmonės galėtų nusipirkti pašto ženklų ir atvirukų, patvirtinti juos senoviniu pašto spaudu ir išsiųsti.

Būtų įdomu šiame muziejuje pamatyti telefonų parodą, galėtų veikti suvenyrų kioskai, pašto kavinė ir kino salė „Apollo“, kurioje būtų rodomi nespalvoti filmai nuo Ch.Chaplino laikų bei istoriniai filmai apie Klaipėdą.

1910 metais atidarytas pirmasis kino teatras, o 1913 metais – Liepų gatvėje pradėjo veikti kino teatras „Apollo“. Kino salėje rastume senąją kino techniką, afišas. Čia, be kino seansų, galėtų vykti susitikimai su aktoriais, koncertai.

Antrąjį ir trečiąjį aukštus siūlyčiau paskirti kultūros ir meno muziejaus ekspozicijoms. Jose galėtų būti atspindėta Klaipėdos architektūros, miesto paminklų bei skulptūrų, Liepų gatvės istorija, teatrų bei koncertų salių praeitis, joje galima būtų susipažinti su vykusiais meno festivaliais, miesto kultūros magistrais ir garbės piliečiais, būtų įdomus pasakojimas apie buvusius ir esamus miesto muziejus, spaudos ir leidyklų sąrašas, Klaipėdos rašytojų biografijos.

Galėtume pasinaudoti kaimynų lenkų patirtimi ir pašto pastato išlaikymą paskirstyti kelioms institucijoms, taip būtų visiems lengviau. Pašto muziejų turėtų finansuoti Lietuvos paštas ir Susisiekimo ministerija, o Klaipėdos praeičiai skirtas ekspozicijas galėtų išlaikyti miestas.