Labai nenustebino ir tai, kad ministras net nesiruošė susitikti su miesto valdžia, kuri čia ir kaltinama pasikeitusia politika ir pan.

Labiausiai nustebino straipsnyje pateikti duomenys, kad Vilniuje veikia 4 tūkst. kultūros organizacijų, Klaipėdoje – 375.

Viešpatie tu Dieve, niekada net negalėjau įsivaizduoti, kad mūsų mieste yra šimtai kultūrinių organizacijų. Siaubas. Ką jos veikia ir kiek tada jos turi narių? Tūkstančius?

Kažkaip nelabai norisi tikėti, kad tiek daug. Tada kyla klausimas, ką veikia visos tos organizacijos, kuo užsiima? Kuo užsiima jų visų nariai? Kur tada tas menas, parodos, knygos, paveikslai, fotografijos, koncertai ar dar kas nors?

Na, žinome, kad yra Klaipėdos dramos teatras, Muzikinis teatras, dar keli teatrai ir teatriukai, kurie tikrai veikia, juda, kruta, juose lankosi žiūrovai. Yra ir Klaipėdoje kelios galerijos, iš kurių seniausia ir žymiausia Baroti.

O kas čia dar veikia pas mus? Kur tie visi tūkstančiai menininkų? Kur jų šedevrai?

Na, apie sostinę tai išvis kalbėti baugu, ten apskritai kažkoks veltėdžiavimo rojus, nes daugybė žmonių nedirba, tik geria kavą ir plepa apie meną, bet nieko nedaro, o tik nori finansavimo iš biudžeto, kad toliau galėtų nieko neveikti.

Manyčiau, kad miesto politikų sprendimai išvaikyti tas visokias nežinia kuo užsiėmusias tarybas buvo geras sprendimas. Gerai, kad peržiūrimi ir šitie menininkų finansavimo reikalai. Gal tik derėtų juos dar griežčiau peržiūrėti, nes negali savivaldybė mokesčių mokėtojų pinigais šelpti tokią daugybę menininkais vadinamų asmenų ir jų organizacijų.

Vienintelė organizacija, kuri tikrai buvo verta miesto finansavimo, buvo ansamblis „Žuvėdra“. Bet jo kažkodėl nesugebėta išsaugoti, jis, kaip galima suprasti, buvo tiesiog sunaikintas, nors šitaip garsino Lietuvą ir mūsų Klaipėdą. Tiesiog gėda, ir daugiau nieko.