Buvau pasipiktinusi, kai bažnyčioje už du kalėdaičius teko pakloti net 20 litų.

Daugybę metų prie Kalėdų stalo mes su mama laužiame kalėdaitį per pusę. Tik tokia ta mūsų negausi šeima, tačiau tradicijų laikomės ir Kūčių vakarą viena kitai linkime ramybės.
Šioms šventėms kalėdaičiu teko pasirūpinti man. Nužingsniavau į vieną Gargždų bažnyčią. Po mišių visi susirinkusieji nuskubėjo prie jauno kunigėlio, dalijusio kalėdaičius.

Senyvos močiutės, skaičiuojančios pinigėlius pustuštėje piniginėje, paklausiau, kiek reikėtų paaukoti. Moterėlė piktokai tarstelėjo, kad penkis litus davė kunigėliui už du kalėdaičius.

Turėjau 20 litų kupiūrą. Padaviau kunigui ir paprašiau dviejų kalėdaičių. Pasakiau, kad kitokio pinigo neturiu. Kunigėlis pareiškė, kad čia yra auka bažnyčiai, kalėdaičiai nėra pardavinėjami.

Tačiau nepasiūlė grąžos. Nepasiūlė ir daugiau kalėdaičių. Gal kitiems metams būtų likę.

Išėjau galvodama, kad nebuvo tie pinigai auka. Juk aukojant turėtų būti gera ir šviesu viduje.