Klaipėdą valdo įžūlūs valkatos, kurių niekas nė neketina sutramdyti. Tik tokia mintis šovė į galvą, kai ankstų rytą mane ne fiziškai, bet psichologiškai užpuolė nereprezentatyvios išvados pilietis.

Kiekvieną rytą bėgioju Sportininkų gatve, o jos pabaigoje dar prasuku ratą per ten esančias automobilių stovėjimo aikšteles.

Vienoje jų antradienio rytą, apie 6.20 val., mane netikėtai sustabdė nemalonios išvaizdos vyras. Jis dviračiu išvinguriavo iš netoliese esančių krūmų, pripuolė prie manęs ir riktelėjo: "Ar turi leidimą čia bėgioti?"

Puolimas buvo toks netikėtas, jog netekau amo – stabtelėjau, iš ausų išsitraukiau ausines, kad tinkamai išgirsčiau, ką man sako miesto šeimininku besijaučiąs į valkatą panašus tipas. "Kad daugiau tavęs čia nematyčiau", – užrėkė jis dar kartą.

Ištiko šokas, bet nepuoliau nuo jo nei bėgti, nei rėkti. Ramiai tęsiau savo pasibėgiojimą įprasta trasa.

Tačiau visą rytą mintyse kirbėjo mintis, kodėl užsitraukiau jo nemalonę, juk bėgiojau viešoje vietoje, o ne privačiose erdvėse.

Ar sutrukdžiau ką nors veikti, nes po kelių akimirkų iš tų pačių krūmų išlindo dar vienas vyriškis, kurio veidas išdavė, kad žmogaus organizmas norėtų svaigalų.

Negana to, tą žmogystą lydėjo ir palaidas šuo. Mieste galiojančios taisyklės, reglamentuojančios švarą, tvarką, gyvūnų laikymą ir priežiūrą, valkatoms negalioja. Akivaizdu!

Baisiausia yra tai, kad dabar tikrai bijau bėgioti savo įprasta trasa, nes bet kurį kitą rytą gali pasikartoti tokia pat situacija.

Nors manęs tas valkata fiziškai ir nenuskriaudė, tačiau tai, ką padarė, galėčiau drąsiai įvardyti psichologiniu smurtu.

Suprantama, bėgiojimui galiu pasirinkti kitą vietą, bet kas man gali garantuoti, kad ir joje nepasikartos tokia situacija? Tų valkatų knibžda ant kiekvieno kampo, jie jaučiasi ereliai, nes niekas jiems net pirštu nepagrūmoja.

Esu įsitikinusi, kad įvairių būdų, kaip su jais kovoti, yra, tačiau nieko nedaroma. Taip lengviau – atsakingi asmenys ir institucijos užmerkia akis, o paprasti žmonės jaučiasi įbauginti.
Žinau tik tiek, kad kitą rytą bėgdama krosą rankoje turėsiu dujų balionėlį. Klaipėda – laisvu stiliumi! Saugokimės kiekvienas, kaip tik išmanome.